Vyriausybė nurodė, kad siūlomos Prieglobsčio suteikimo įstatymo ir poįstatyminių aktų pataisos turi sulyginti prieglobsčio ieškančių asmenų teises ir jų gaunamas išmokas su tomis, kurios taikomos Vengrijos piliečiams.
Tačiau nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija – Vengrijos Helsinkio komitetas – pareiškė, kad vyriausybės tikrasis tikslas – įtikinti prieglobstį Vengrijoje gavusius žmones, kad jiems neverta pasilikti šalyje.
„Tai atima galimybę iš naujo pradėti gyvenimą netgi tiems, kuriems, kaip pripažįsta vyriausybė, yra reikalinga apsauga, – sakė Helsinkio komiteto viena iš vadovių Marta Pardavi. – Tikslas – priversti prieglobsčio ieškotojus išvykti.“
Kita siūloma priemonė – perpus sutrumpinti (nuo dviejų mėnesių iki vieno) laikotarpį, kai prieglobstį gavę asmenys turi teisę gyventi valstybės finansuojamuose priėmimo centruose. Be to, tokių asmenų sveikatos apsaugos išlaidas iš valstybės biudžeto finansuoti siūloma tik šešis mėnesius, o ne vienerius metus, kaip yra dabar.
Pataisos, kurios įsigaliotų nuo balandžio 1 d., draudžia prieglobsčio ieškotojams dirbti jų priėmimo centruose, panaikina lengvatas siekiantiems įgyti išsilavinimą ir atima iš jų mėnesinę 7 125 forintų (23 eurų) pašalpą.
Budapeštas sako, kad migrantų krizei spręsti jau išleido apie 80 mlrd. forintų (258 mln. eurų), o iš Europos Sąjungos gavo tik 3 mlrd. forintų (9,7 mln. eurų) šioms pastangoms finansuoti.
Vengrija pernai pastatė tvoras palei sienas su Serbija ir Kroatija, mėgindama nukreipti migrantų srautą į kitas šalis. Budapeštas vėliau šią savaitę spręs, ar tokios tvoros taip pat turėtų būti pastatytos prie dalies sienos su Rumunija.
2015 metais Vengrija suteikė prieglobstį arba kitokią apsaugą 508 atvykėliams.
