Žmogaus teisių organizacijos, tokios kaip „Amnesty International“, ne kartą siuntė perspėjimus vengrams dėl žmogaus teisių pažeidimų po to, kai šalis apsitvėrė nuo migrantų tvora, o visus, kurie ją nelegaliai perlipo, sodino į kalėjimą.
Tačiau dabar šalis suvokė, kad jai reikia daugiau užsieniečių.
Susidūrę su darbo jėgos trūkumu vengrai dabar planuoja pasikviesti „svečių darbuotojų“ ne iš Europos Sąjungos (ES) valstybių. Jiems kurį laiką būtų leidžiama gyventi ir dirbti šalyje, tačiau šie žmonės neturėtų piliečio teisių.
Skaičiuojama, jog Vengrijai reikės dešimčių tūkstančių darbuotojų, kad užpildytų atsiradusią darbo jėgos spragą ir išvengtų ekonominių pasekmių.
Bet naujas Vengrijos ekonomikos ministerijos planas apibrėžia, kad šalyje pageidaujami tiktai tam tikrus kriterijus atitinkantys darbuotojai: „kvalifikuoti, lengvai kultūriškai prisitaikantys“.
Šalį tiriantys ekspertai tikina, kad apibūdinimu „lengvai kultūriškai prisitaikantys“ siekiama parodyti, jog musulmonų vengrai nepageidauja.
Taip valdžia esą siekia nesukelti piliečių neramumų.
„Valdžia žino, kad šiuo planu bus sunku įtikinti savo piliečius. Ypač po tokios ksenofobiškos politikos, kuri privertė vengrus manyti, kad bet kuris į šalį atvykstantis užsienietis atima iš jų darbą“, – tikino Browno universiteto profesorė Holly Case.
Rytų Europos politikos ekspertė taip pat abejoja, kad naujas Vengrijos planas bus sėkmingas.
„Atsižvelgiant į tai, kaip buvo elgiamasi iki šiol, aš manau, kad jauni ir kvalifikuoti darbuotojai, turėdami pasirinkimą tarp Vengrijos ir valstybės, kurios retorika ne tokia priešiška užsieniečiams, be jokių svarstymų vyktų į pastarąją“, – mano H.Case.
Jai pritaria ir teisės bei filosofijos profesorius Boldizsaras Nagy iš Budapešto: „Jei migrantai imtų uždirbti daugiau nei vietiniai, kiltų didelė įtampa.“
Darbo jėgos trūkumas – įsisenėjusi Vengrijos problema. Kasmet šalis praranda daugybę jaunų išsilavinusių žmonių, kurie vyksta ieškoti didesnio užmokesčio į tokias valstybes kaip Vokietija ar Prancūzija.
„Daug jaunų vengrų nemato savo ateities gimtinėje, – tvirtino H.Case. – Vyriausybė nesugebėjo įtikinti jų pasilikti, tikrai nepadėjo ir šūkavimai, kad „Vengrija yra vengrams“.“
Be to, gyventojų skaičiaus kritimą skatina ir mąžtantis gimstamumas. O dėl to vyksta ir visuomenės senėjimo procesas.
Kitos ES valstybės, kaip Vokietija, susiduria su panašiomis problemomis. Todėl kanclerė Angela Merkel dažnai kalbėjo apie tai, kad jauni žmonės, atvykstantys į Europą, gali išgelbėti Vokietijos ekonomiką ir apsaugoti ją nuo pensijų sistemos žlugimo.
Ar Vokietija taps migrantų integracijos darbo rinkoje kelrode, neaišku. Nuo praėjusių metų kol kas tik 30 tūkst. iš vieno milijono atvykusių migrantų susirado darbą.
O Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas renkasi kitokį kelią nei Vokietijos kanclerė. Jis remia programas, kurios skatina užsieniečių, kurie nėra musulmonai, pritraukimą, ir baiminasi iš Artimųjų Rytų plūstančių pabėgėlių.
„Neturėtume pamiršti, kad čia plūstantys žmonės užaugo kitokioje religinėje aplinkoje ir visiškai kitokioje kultūroje. Dauguma jų yra musulmonai. O tai svarbu, nes Europa ir europietiška kultūra turi stiprias krikščioniškas šaknis“, – praėjusiais metais aiškino Vengrijos premjeras.
Taigi Vengrijos vyriausybė pasidalijusi: Ekonomikos ministerija skambina pavojaus varpais dėl darbo jėgos susilpnėjimo, o vyriausybės vadovas vis dar baidosi migrantų. („The Washington Post“, LR)
