Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad kvotų
sistemos priešininkų stovykla turėtų įtikinamai laimėti. Tačiau
jei balsuoti ateis mažiau nei 50 proc. rinkėjų, referendumas bus
pripažintas neįvykusiu.
V.Orbano dešiniojo sparno vyriausybė varė energingą agitaciją
per žiniasklaidos priemones, ragindama 8 mln. šalies rinkėjų
atmesti ES planą dėl pabėgėlių paskirstymo po 28-ias bloko nares
pagal privalomas kvotas.
Europos Komisija, ES vykdomosios valdžios institucija,
trečiadienį pareiškė, kad referendumo baigtis neturės įtakos
kvotų planui ar kitiems ES susitarimams.
Tuo tarpu V.Orbanas tvirtina, kad jei vengrai atmes kvotų planą,
šis sprendimas turės teisinių pasekmių blokui.
„Valstybės narės yra teisiškai atsakingos už tai, kad būtų
vykdomi jau priimti sprendimai“, – žurnalistams Briuselyje
pabrėžė ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris
Avramopoulos).
Kaip bebūtų, šis referendumas dar didina spaudimą smarkiai
susiskaldžiusiai Europai, kurią jau susilpnino Senąjį žemyną
užklupusi rimčiausia migracijos krizė nuo 1954 metų ir birželį
Didžiosios Britanijos priimtas sprendimas palikti Bendriją.
„Jeigu referendumai būtų organizuojami dėl kiekvieno
Ministrų Tarybos ir Europos Parlamento sprendimo, kiltų pavojus
teisiniam saugumui“, – liepos gale įspėjo Europos Komisijos
pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).
Apžvalgininkai sako, kad vengrams atmetus Bendrijos susitarimą,
V.Orbano populistinė kryptis gali tapti dar reikšmingesne atsvara
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atvirų durų politikai
„Migracija yra nuodai“
Vengrijos opozicinės partijos ragino boikotuoti spalio 2-osios
balsavimą, kuriame rinkėjų bus klausima: „Ar norite, kad ES
galėtų įpareigoti vykdyti privalomą ne Vengrijos piliečių
perkėlimą į Vengriją netgi negavus Nacionalinės Asamblėjos
pritarimo?“
Susitarimui dėl migrantų paskirstymo pernai pritarė dauguma ES
šalių. Jis buvo parengtas siekiant padėti Graikijai ir Italijai,
kurias užplūdo šimtai tūkstančių į ES traukiančių
pabėgėlių, daugiausia sirų.
Tačiau Rytų ir Vidurio Europos valstybės griežtai nepritaria
planui dėl pabėgėlių paskirstymo pagal privalomas kvotas.
Vengrija iki šiol nėra priėmusi nė vieno pabėgėlio pagal
kvotų schemą. Be to, ji kartu su Slovakija anksčiau šiais metais
apskundė šį planą ES aukščiausiajai teismo institucijai.
Griežtą retoriką mėgstantis V.Orbanas, keliantis nuolatinį
galvos skausmą Briuseliui, įspėjo, kad šis planas pažeidžia
nacionalinį suverenitetą ir kelia pavojų Europos kultūriniam ir
religiniam identitetui.
„Man Vengrija patinka tokia, kokia yra, ir aš nenoriu, kad kas
nors galėtų ją keisti dėl nurodymo iš užsienio“, – sakė
vyriausybės vadovas praėjusią savaitę duotame interviu.
V.Orbanas, migraciją vadinantis „nuodais“, neseniai paragino
Libijos pakrantėje įrengti didesnes pabėgėlių stovyklas.
Sekmadienio referendumas yra viena iš daugybės antiimigracinių
priemonių, kurių nuo praėjusių metų ėmėsi Vengrijos
vyriausybė.
Pernai maždaug 400 tūkst. žmonių kirto Vengriją keliaudami į
Vakarų Europą, kol vyriausybė rudenį uždarė pietines sienas
spygliuotos vielos tvoromis ir prastūmė naujus griežtus
antiimigracinius įstatymus.
Kitos vadinamojo Vakarų Balkanų maršruto šalys taip pat
uždarė savo sienas, todėl šiuo metu Graikijoje yra įstrigę apie
60 tūkst. migrantų. ES trečiadienį sakė, jog tikisi iki
ateinančių metų pabaigos pusę šių žmonių perkelti.
Kovą ES ir Ankara sudarė susitarimą, kuriuos siekiama pažaboti
migrantų srautą, tačiau po nesėkmingo liepos pučo dėl jo
įgyvendinimo kyla rimtų abejonių.