M.Saakašvilis tvirtai palaikė 2014 metų Ukrainos provakarietišką revoliuciją, per kurią buvo nuverstas Rusijos palaikomas šalies prezidentas, ir padėjo šalį nukreipti suartėjimo su Vakarais kryptimi.
Šis ekscentriško būdo veikėjas, kuriam anksčiau teko kovoti trumpame kare su Rusija, pernai gegužę buvo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos paskirtas vadovauti strategiškai svarbiai Odesos sričiai prie Juodosios jūros.
Tačiau jis ne kartą buvo įsivėlęs į ginčus su kai kuriais P.Porošenkos artimos aplinkos valdininkais ir dažnai buvo kaltinamas per didelėmis asmeninėmis politinėmis ambicijomis.
48 metų laisvai ukrainietiškai kalbantis politikas, laikanti Rusijos prezidentą Valdimirą Putiną aršiausiu savo priešu, leido suprasti atsistatydinantis todėl, kad jam trukdoma kovoti su korupcija šiame kurortiniame milijoną gyventojų turinčiame Ukrainos uostamiestyje.
Socialiniame tinkle „Facebook“ M.Saakašvili parašė, kad jo policijos viršininkas buvo pirmasis per daugelį metų, kuris „niekada neėmė kyšių“.
„Bet pirmiausia iš jo buvo atimta didžioji dalis jo galių, o tada jį pradėta puldinėti iš visų pusių“, – rašė Odesos gubernatorius.
„Susiklosčius esamai padėčiai, nusprendžiau atsistatydinti ir pradėti naują kovos etapą“, – jis sakė per spaudos konferenciją Odesoje.
M.Saakašvilis pareiškė, kad „paskutiniu lašu“, perpildžiusiu jo kantrybės taurę, tapo neseniai pareigūnų pateiktos elektroninės turto ir pajamų deklaracijos. Paaiškėjo, kad kai kurie deputatai ir valstybės tarnautojai prašydavo finansinės paramos, nors deklaravo milijonų JAV dolerių vertės turtą.
M.Saakašvilis pridūrė, kad prezidento Petro Porošenkos partija Odesos srityje palaikė korupcinius klanus, o pastaruoju metu į valdžią atėję jauni pareigūnai, norintys įnešti naujų vėjų į senąją sistemą, „ne tik nėra ginami, bet ir yra visiškai bejėgiai, nes aukščiausioji valdžia užsiundo juos“ jokių reformų nepageidaujančiais veikėjais.
„Iš tikrųjų Odesos srityje prezidentą palaiko du klanai: banditiškas kriminalinis Odesos mero Oleho Truchanovo – sudarytas iš 10-o dešimtmečio žudikų, ir Odesos srities tarybos pirmininko Anatolijaus Urbanskio „Izmailo“ korupcinis klanas“, – tvirtino M.Saakašvilis.
„Visa valdžia srityje atiduota šitiems dviem veikėjams ir jų sąjungininkams separatistams iš partijos „Mūsų kraštas“, – pridūrė jis.
M.Saakašvilis žadėjo nepasiduoti ir nepalikti Odesos žmonių korumpuotų valdininkų savivalei.
„Būtinai susivienysime ir kovosime už naujosios Ukrainos pergalę dėl Odesos žmonių, dėl visų kitų Ukrainos gyventojų. Kova tęsis, ir mes šioje kovoje būtinai nugalėsime“, – sakė buvęs Gruzijos lyderis.
Jis taip pat kaltino P.Porošenką jam „melavus“ ir netęsėjus jam duoto pažado paversti šį Juodosios jūros pakrantės regioną bemuite užsienio importo ir eksporto zona.
M.Saakašvilio atsistatydinimas turės dvejopą reikšmę Vakarų palaikomam Ukrainos lyderiui.
Ukrainos prezidentas netenka politinio varžovo, galinčio pretenduoti į jo postą, metu, kai Ukraina ir toliau yra susitelkusi visą dėmesį į daugiau nei dvejus metus trunkantį separatistinį karą šalies rytinėje dalyje, kuris jau nusinešė beveik 10 tūkst. gyvybių.
Tačiau M.Saakašvilio pareiškimas išryškina šalį persmelkusios pareigūnų korupcijos lygį, praėjus beveik trejiems metams po visuomenės sukilimo, kuris, iš pažiūros, turėjo atnešti pokyčių šioje vienoje skurdžiausių Europos ir blogiausiai valdomų valstybių.
M.Saakašvili užsitikrino Jungtinių Valstijų palankumą, kai būdamas Gruzijos prezidentas ėmėsi valyti korumpuotas policijos pajėgas ir nukreipė šią Kaukazo valstybę ekonomiškai skaidresniu keliu.
Tačiau po Gruzijos pralaimėjimo Rusijai per trumpą, bet pragaištingtą 2008 metų karą M.Saakašvilio žvaigždė pradėjo leistis: 2012 metais jis pralaimėjo rinkimus ir tapo daugelio, jo teigimu, politiškai motyvuotų tyrimų Gruzijoje taikiniu.
Persikėlęs į Ukrainą jis žadėjo susidoroti su korupcija Odesos srityje, kaip tai jau buvo padaręs Gruzijoje.
Kol kas neaišku, kokie yra tolesni M.Saakašvilio politiniai planai, nežinoma, ar jis ketina pasilikti Ukrainoje.
