Jo atstovė spaudai patvirtino šefo mirtį. Prancūzijos televizijos stotis BFM ir laikraštis „Le Figaro“ pranešė, kad vyras pirmadienį mirė Ženevoje nuo vėžio.
Vyro karjera buvo išties įsimintina: 1976-aisiais jis pelnė vieno geriausių amatininkų Prancūzijoje titulą, 1990-aisiais išleido savo knygą 1990-aisiais, vienas iš „amžiaus virėjų“, gavęs daugiausiai „Michelin“ žvaigždučių pasaulyje.
J. Robuchonas buvo žinomas dėl savo nuolatinių naujovių ir net žaismingumo virtuvėje – jis atskleidė pasauliui prancūzų virtuvės paslaptis.
Jis taip pat valdė savo restoranų imperiją visame pasaulyje.
„Apibūdinti Joelį Robuchoną kaip virėją yra tas pats, kas vadinti Pablo Picasso dailininku, Luciano Pavarotti – dainininku, o Frederiką Chopiną – pianistu“, – savo knygoje „L'Atelier de Joel Robuchon“ apie kulinarijos žvaigždę ir jo mokinius rašė autorė Patricia Wells.
„Joelis Robuchonas neabejotinai turėtų būti žinomas kaip menininkas, kuris labiausiai įtakojo XX amžiaus virtuvės pasaulį“, – pridūrė ji.
Nors jam ir nebuvo svetimi įmantrūs produktai – triufeliai ir ikrai, beje, buvo tarp jo mėgstamiausių – šefo gamintas maistas buvo dažnai apibūdinamas kaip paprastas, nes daugumai patiekalų jis naudojo tik tris ar keturis ingredientus, mat tikslas buvo atskleisti jų tikrąjį skonį, o ne sumaišyti produktus.
Jis pradėjo revoliuciją savo „Atelier“ restorano modeliu: mažomis, intymiomis erdvėmis, kur vakarieniaujantieji sėdėjo aplink virtuvę. Vyras savo restoranuose nepriėmė rezervacijų ir dažniausiai neturėjo stalų.
Jo tikslas, kaip pats teigė, buvo sukurti tokią aplinką, kad valgantieji jaustųsi jaukiai, galėtų bendrauti su virėju ir skirtų dėmesio maistui. Tai buvo iš dalies priekaištas „Michelin“ žvaigždučių režimui, kuris vertino ne tik techniką, bet ir atmosferą bei aptarnavimą restorane.
Bet „Michelin“, kaip ir beveik visi kiti, palaimino tokį modelį. „Ateliers“ buvo įkurta visame pasaulyje – nuo Las Vegaso iki Tokijo, o J. Robuchonas 2016-aisiais pasiekė rekordą, surinkęs 32 „Michelin“ žvaigždutes.
