Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris per savo metinę kalbą apie Bendrijos padėtį pareiškė, kad 2019-ieji bus paskutiniai metai, kai ES šalys bus priverstos paskutinį spalio ir kovo savaitgalį sukti laikrodžius.
„Niekas neploja, kai ES nurodo europiečiams keisti laiką dukart per metus. Komisija šiandien ragina tai pakeisti. Laikrodžių sukiojimas turi baigtis“, – kalbėjo J.C.Junckeris.
EK pasiūlymas nurodo, kad šalys turėtų nuspręsti, kuriuo laiku – vasaros ar žiemos – norėtų gyventi nuo kitų metų.
Apie savo pasirinkimą Bendrijos narės turės informuoti iki balandžio. Tuomet niekas nevers sukioti laiko pavasarį ir rudenį, o šalys išliks laisvos pasirinkti, kurioje laiko zonoje nori gyventi.
Apklausa, kurioje europiečių teirautasi, ar jie pritartų siūlymui atsisakyti laikrodžių sukiojimo, sulaukė 4,6 mln. atsakymų. Tai rekordinis viešosios konsultacijos dalyvių skaičius, nors joje dalyvavo vos 0,89 proc. ES gyventojų.
84 proc. žmonių iš visų 28 Bendrijos narių nurodė norintys atsisakyti laiko sukiojimo.
Už tai, kad būtų atsisakyta laiko sukiojimo, pasisakė 91 proc. lietuvių – labiau tai atsibodo tik ispanams, lenkams, suomiams.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad Lietuvos vyriausybėje jau buvo gvildenamas klausimas, kurį laiką pasirinkti – vasaros ar žiemos.
„Siūlėme pasilikti vasaros laiką, bet žinodamas, kad Lietuva ateinantį pavasarį galės formaliai patvirtinti tą pasirinkimą, manau, kad laukia diskusijos. Kalbėsimės su Europos Komisija bei kaimyninėmis šalimis ir neskubėdami patvirtinsime poziciją“, – teigė ministras.
Laikrodžius spalio 28-ąją dar suksime pagal žiemos laiką, o paskutinis privalomas laikrodžių pasukimas vyks kovo 31-ąją.
Laikrodžių sukiojimo šalininkai aiškino, kad ilgesni šviesūs vasaros vakarai leidžia sutaupyti energijos, skatina žmones būti lauke, mažina eismo nelaimių, nusikalstamumo riziką.
O priešininkai įsitikinę, jog kasmetis ritualas erzina žmones, galimi trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, jie pasigenda akivaizdžių ekonominės naudos įrodymų.
