Palei smarkiai militarizuotą fronto liniją įrengtų 20 postų likvidavimas buvo vienas iš žingsnių, dėl kurių per rugsėjį įvykusį viršūnių susitikimą sutarė Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas, siekiantys pagerinti istoriškai priešiškus dvišalius santykius.
Lapkritį šiaurės korėjiečiai susprogdino 10 karinių objektų, o pietų korėjiečiai žemkasėmis suardė 10 savo pačių postų.
Gynybos ministerija Seule anksčiau trečiadienį informavo, kad Pietų Korėjos inspektoriai apžiūrės kiekvieną šių bunkerių Šiaurės Korėjos teritorijoje ir įsitikins, kad jie buvo likviduoti, o visi ginklai ir kariai – pašalinti.
Šiaurės korėjiečių inspektoriai tokią pat procedūrą atliks Pietų Korėjoje, pridūrė ministerija.
„Tai bus pirmas kartas po (Korėjos pusiasalio) padalijimo, kai Pietų ir Šiaurės Korėjos kariai... taikiai kirs karinę demarkacijos liniją“, – sakoma ministerijos pranešime.
Taikos siekiantis Moon Jae-inas vykdo branduolinių ginklų turinčių izoliuotų kaimynų atžvilgiu santykių gerinimo politiką. Tuo metu Vašingtonas ragina toliau spausti Pchenjaną, kol šis atsikratys savo branduolinio arsenalo.
Nepaisant savo pavadinimo, DMZ yra viena labiausiai militarizuotų vietovių pasaulyje. Joje apstu minų laukų ir spygliuotųjų vielų užtvarų.
Vis dėlto pagal sutartą planą dėl įtampos mažinimo Šiaurės ir Pietų Korėjos demilitarizavo DMZ esantį paliaubų kaimelį Panmundžomą, kur abi šalys paliko po 35 neginkluotus kariškius.
Šis anklavas, oficialiai vadinamas Jungtine saugumo sritimi (JSA), yra vienintelė vietovė palei 250 km ilgio sieną, kur abiejų Korėjų ir JAV vadovaujamos Jungtinių Tautų vadavietės kariai susitinka akis į akį.
