Svarbiausia V. Putino kelionės dalis bus susitikimas su vengrų ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kuris, kaip ir Rusijos lyderis, demonstruoja nepagarbą liberaliosios demokratijos vertybėms.
V. Orbanas yra griežtai nusistatęs prieš imigraciją ir net nurodė pastatyti Vengrijos pasienyje spygliuotos vielos tvorą, kad į šalį negalėtų patekti imigrantai. Jis taip pat apribojo žiniasklaidos laisves ir viešai smerkia vengrų kilmės JAV filantropą George'ą Sorosą, kurio nemėgsta ir V. Putinas.
Abiejų lyderių santykiai taip pat turi tvirtą ekonominį pagrindą, ypač gamtinių dujų srityje. Vengrija jau ilgą laiką kliaujasi Rusija, tiekiančia jai didžiąją dalį šalies suvartojamų. Ši priklausomybė greičiausiai padidės, kai Rusijos valstybinė dujų bendrovė „Gazprom“ baigs statyti dujotiekį „Turkstream“, einantį per Juodąja jūra į Turkiją. Planuojama, kad šiuo dujotiekiu bus tiekiamas kuras ir Vengrijai.
Rusiškos dujos šiuo metu gabenami į Turkiją per dujotiekius Ukrainoje. Dujų tiekimo sutartis su Ukraina baigia galioti 2019 metų pabaigoje, ir lieka neaišku, ar bus sėkmingos derybos dėl susitarimo pratęsimo. Dėl 2009 metais kilusio ginčo tarp Maskvos ir Kijevo ES šalims tiekiamų dujų srautas viduržiemį buvo smarkiai apribotas.
Vengrija nusprendė kaupti rusiškų dujų atsargas. Vengrų užsienio reikalų ir prekybos ministras Peteris Szijjarto, anksčiau šį mėnesį apsilankęs Maskvoje, pareiškė, kad jo šalis sukaups pakankamai atsargų, kad galėtų išsilaikyti iki kitos žiemos.
Turėti Ukrainą pakeliui į Vengriją apeinantį rusišką dujotiekį yra politiniu požiūriu patraukli perspektyvą tiek V. Orbanui, tiek V. Putinui, o Kijevas netektų galimybės rinkti tranzito mokesčius.
Abu lyderiai nepasitiki Kijevu ir, remiantis žiniasklaidos pranešimais, yra vieni iš politikų, įtikinusių JAV prezidentą Donaldą Trumpą pakeisti palankų požiūrį į Ukrainą. Budapeštas taip pat ginčijasi su Ukraina dėl jos nenoro suteikti vietos etniniams vengrams dvigubos pilietybės.
Be to, vienas iš Rusijos įtakos Vengrijoje elementų yra sutartis dėl vienintelės šios šalies atominės jėgainės modernizavimo. Šį projektą daugiausiai finansuoja Maskva.
Vengrija tapo viena iš ES narių, aktyviausiai raginusių švelninti sankcijas, įvestas Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir Maskvos paramos prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje. Pasak P. Szijjarto, dėl šių priemonių Vengrijos neteko eksporto galimybių, kurių bendra vertė – apie 8 mlrd. JAV dolerių.
Ministras sakė, kad V. Putino vizitas yra tolesnis įrodymas, jog V. Orbanas tampa įtakingu veikėju užsienyje, o ne laikomas pariju.
„Dabar pasaulis Viktorą Orbaną laiko Vidurio Europos lyderiu, kurio verta klausytis ir su kuriuo verta susitikti“, – naujienų agentūra MTI citavo P. Szijjarto žodžius.
„Kitas šios istorijos skyrius bus parašytas Budapešte spalio 30-ąją“, – pridūrė ministras.
