Skundą pateikė į Vilnių iš Minsko neseniai persikėlęs Baltarusijos pilietis Maksimas Chorošinas. Jis teigia, kad spalio 13 dieną buvo žiauriai sumuštas režimui lojalių jėgos struktūrų pareigūnų.
Jis teigia, kad pareigūnai, kaltindami dėl dalyvavimo opozicijos mitinge, jį mušė lazdomis ir kumščiais, jis kelis kartus buvo praradęs sąmonę.
Penktadienį M. Chorošinas papasakojo savo sulaikymo istoriją, taip pat parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jo sulaikymo momentas.
„Aš per stebuklą išvengiau kalėjimo dėl to, kad teko bėgti į Lietuvą. Bet iki šiol man skambina tardytojas, sulaukiu skambučių iš nežinomų numerių ir grasinimų, kad manęs laukia Minske“, – sakė M. Chorošinas.
„Tai, kas šiandien vyksta Baltarusijoje, iš tiesų baisu. Jeigu kas nors mano, kad kas nors panašaus vyksta ir kitur XXI amžiuje Europos centre, – vargiai. Mes labai tikimės didelio viešumo ir tarptautinės pagalbos“, – teigė M. Chorošinas.
Baltarusio advokatas Giedrius Danėlius teigia, kad toks elgesys prilygsta kankinimui, o už jį gali būti persekiojama tarptautiniu mastu.
„Tokie veiksmai yra uždrausti tarptautinės teisės, ir Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už veikas, kurias draudžia tarptautinė teisė, konkrečiai – 100.3 straipsnis, draudžiantis kankinimus. Iš Maksimo pasakojimų mes matome, kad jis buvo kankinamas, ir tai vykdoma valdžios institucijų. Mes padavėme pareiškimą Generalinei prokuratūrai, kad būtų pradėtas tyrimas“, – sakė advokatas.
Jis pažymėjo, kad Lietuvos teisė suteikia galimybę baudžiamąjį persekiojimą vykdyti už akių, kai kaltinamojo nėra Lietuvoje.
Panašių ieškinių gali būti labai daug, nes už Baltarusijos ribų yra šimtai režimo nukankintų asmenų.
Jis teigė, kad tokia byla būtų viena pirmųjų, tačiau panešių pavyzdžių, tokių kaip sausio tryliktosios byla, yra buvę, todėl patirties Lietuvos teisinė sistema turi. Anot G.Danėliaus, Lietuva turi galimybes tokį procesą vykdyti iki pat galo. Visgi tokia byla bus geras pavyzdys tiriant kitas tarptautines bylas.
Jis pabrėžė, kad nukentėjusysis atpažino jį sumušusį asmenį, todėl baudžiamoji byla „yra ne tik deklaratyvi, politinė galimybė, bet aiški teisinė galimybė persekioti tokius žmones“.
Pareiškime teisėsaugai nurodoma, kad Baltarusijos pilietį sumušęs vyras panašus į Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos (GUBOPiK) viršininką Nikolajų Karpenkovą.
„Aš dar nesu pasirengęs sakyti, kad tai buvo asmeniškai N. Karpenkovas, bet pažiūrėjęs į šio asmens nuotrauką, taip pat į kitų GUBOPIK darbuotojų fotografijas, esu beveik tikras, kad tai buvo jis. Aš galiu drąsiai sakyti, kad sugebėsiu atpažinti šį asmenį. Šis vyras yra vyresnis nei 45 metų su maišais po akimis, vilkėjo juodą striukę, juodus džinsus, juodus batus – pagal visą aprašymą asmuo panašus į N. N. Karpenkovą“, – sakoma M. Chorošino pareiškime.
Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabo atstovas Aleksandras Dobrovolskis sakė, kad Vilniuje planuojama įkurti koordinavimo centrą, kuris padės pradėti teisinius procesus.
Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabas ir Baryso Zvozskavo Baltarusijos žmogaus teisių namai penktadienį surengė nuotolinę spaudos konferenciją apie teisinius veiksmus dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomų kankinimų.
Spaudos konferencijoje dalyvavo režimo represijas patyręs nukentėjusysis Maksimas Chorošinas, S. Cichanouskajos atstovas žmogaus teisių klausimais Garis Pogonyailo, štabo atstovas Aleksandras Dobrovolskis, Baltarusijos žmogaus teisių namų atstovas Vasilijus Sankovičius ir advokatas Giedrius Danėlius.
