„2022 metais mūsų valstybė de facto yra okupuota Rusijos“, – pirmadienį Vilniuje vykstančioje Kalinausko konferencijoje sakė ji.
„Suprantame, kad jei kris Ukraina, nebus ir laisvės Baltarusijoje, nebus taikios Europos“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.
Anot jos, paprasti baltarusiai, kaip gali prisideda prie paramos Ukrainai, kovojant su Rusija.
„Mūsų kibernetiniai aktyvistai sutrikdė Rusijos geležinkelių veiklą, anoniminiai hakeriai padeda pranešti apie Rusijos pozicijas. (...) Prieš keletą dienų buvo išardytas geležinkelis tarp Baltarusijos ir Ukrainos tam, kad karinė įranga, keliaujanti iš Rusijos, nepatektų į Ukrainą“, – sakė S. Cichanouskaja.
Jos teigimu, tai baltarusiai daro, nepaisydami nuolatinės grėsmės ir rizikos patekti į kalėjimą.
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus, po rinkimų buvusi priversta palikti savo šalį tvirtino, kad įvykiai Ukrainoje turi tapti tai žadintuvu pasauliui.
„Turime išmokti vieną pamoką – perauklėti diktatorių negalima ir su jų elgesiu susitaikyti negalima. Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas mano, kad jie yra nebaudžiami, A. Lukašenka galvoja, kad jis galiausiai galės tapti taikdariu tarp Ukrainos ir Rusijos. Taip neturėtų įvykti“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.
Konferencijoje dalyvaujantis JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Michaelas Carpenteris tvirtino, kad laisvasis pasaulis privalo padėti ir Ukrainai, ir Baltarusijai.
Jo teigimu, JAV yra skyrusi Ukrainai ginkluotės, taip pat teikia humanitarinę pagalbą, numatoma Rusijai ir Baltarusijai įvesti papildomų sankcijų.
„Ir toliau spausime tironą Minske, reikalausime, kad jis paleistų politinius kalinius ir kad tie, kurie kankina Baltarusijos piliečius, būtų patraukti atsakomybėn“, – tvirtino ambasadorius.
Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, jog šiuo metu Ukrainoje sprendžiasi Europos ateitis.
Pasak jos, esama daug paramos formų ir būdų, tačiau pirmiausia reikia nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos.
„Tai būtina padaryti, kad būtų sustabdytos masinės civilių žūtys, sukurti humanitariniai koridoriai pagalbai teikti ir kritinei infrastruktūrai, kaip antai branduolinėms jėgainėms, apsaugoti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Manome, kad šio sprendimo visų pirma turi imtis Jungtinės Tautos, o jei jos nepajėgia, įsteigti norinčių ir galinčių valstybių koaliciją“, – tvirtino ji.
Seimo vadovė taip pat ragino Ukrainai kuo greičiau suteikti Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad dabartinėje situacijoje demokratiniam pasauliui kaip niekada svarbu būti vieningam.
„Svarbu ją (vienybę – BNS) išlaikyti ilgoje distancijoje. Esu tikra, kad Kremliaus režimas dabar stato ant to, kad Vakarų vienybė pradės aižyti, ypač dėl augančių energetinių resursų kainų ir politinių ciklų, į kuriuos neišvengiamai įžengia demokratinės valstybės. Todėl mums būtina išlaikyti strateginę kantrybę ir toliau savo žodžiais, veiksmais rodyti vienybę“, – kalbėjo Lietuvos parlamento vadovė.
Anot jos, nepaisant karo Ukrainoje, svarbu nepamiršti paramos Baltarusijai, Sakartvelui, Moldovai, Armėnijai ir parengti šioms valstybėms naują ambicingą politinę darbotvarkę.
Seimo rūmuose vykstantis tarptautinis Kalinausko forumas yra trečiasis toks renginys. Organizatoriai teigia, kad jis skirtas mobilizuoti demokratinę bendruomenę ryžtingesnei kovai su Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos režimais.
