Šis žingsnis žengtas praėjus kiek daugiau nei trims savaitėms po to, kai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas vėl iškovojo užtikrintą pergalę rinkimuose.
Nacionalistinių pažiūrų vengrų vyriausybės vadovas Briuselyje dažnai yra kaltinamas demokratinių normų nepaisymu.
Biudžeto ir administravimo eurokomisarui Johannesui Hahnui leista nusiųsti Vengrijos vyriausybei „rašytinį pranešimą“ ir taip pradėti teisinės valstybės mechanizmo taikymą, sakė EK vicepirmininkas Margaritis Schinas.
Vokietijos Europos reikalų ministrė Anna Luehrmann pasveikino šį žingsnį.
„Teisinė valstybė yra mūsų Europos namo pamatas. Vengrija privalo ryžtingai ir skubiai eliminuoti esamus trūkumus“, – per „Twitter“ parašė ji.
V. Orbano kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas savo ruožtu per „Facebook“ paskelbtoje žinutėje patvirtino, kad Budapeštas gavo šį laišką ir atsakys į jį per ketvirtadienį vyksiančią savaitinę spaudos konferenciją.
Šiame atsakyme bus išdėstyta, „dėl ko gali ir dėl kol negali būti diskutuojama, gali ar negali būti kompromiso dalis“.
Tačiau G. Gulyasas perspėjo, kad Vengrija neatsisakys įstatymo, draudžiančio LGBT „ideologiją“. Šį teisės aktą V. Orbanas gina kaip priemonę nepilnamečiams apsaugoti, bet Briuselis jį laiko varžančiu lytinių mažumų lygias teises.
Šis teisės aktas buvo kritikuojamas Briuselyje, o V. Orbano vyriausybė naudojosi šia tema kurstyti nepasitenkinimui Europos Sąjunga, bet ji nėra centrinė procese dėl trečiadienį pradėto teisinės valstybės mechanizmo taikymo.
Briuselis ne kartą buvo surėmęs ietis su Vengrija dėl šios šalies viešųjų pirkimų sistemos, interesų konfliktų ir korupcijos, bet dabar pirmąkart oficialiai ėmėsi stabdyti finansavimą iš ES lėšų.
Pasak vieno aukšto rango ES pareigūno, šis žingsnis yra „pats pirmasis oficialus žingsnis“ ilgoje procedūroje. Gavusi laišką Vengrija turės per du mėnesius į jį atsakyti, sakė jis.
Bendrai tokia komunikacija su Budapeštu gali užtrukti devynis mėnesius, o bet kokiam galimam ES finansavimo Vengrijai mažinimui turės pritarti didžioji dauguma iš 27 bloko valstybių narių.
„Pagaliau!“
Sąlygiškumo mechanizmas buvo sukurtas 2020 metais per patį pandemijos piką po viršūnių susitikimo, kai buvo sutarta dėl bendro skolinimosi siekiant suformuoti 800 mlrd. eurų subsidijų ir paskolų paketą ES šalių atsigavimui.
Biudžeto „vanagai“, tarp jų Austrija ir Nyderlandai, pareikalavo sąlygiškumo mechanizmo, turinčio užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų leidžiami tinkamai.
Vengrija ir Lenkija užginčijo naująją procedūrą ES aukščiausios instancijos teisme. Tačiau Europos Teisingumo Teismas (ETT) vasario mėnesį leido ją naudoti ir nurodė, kad ES „turi turėti galimybes ginti vertybes“.
Europos Parlamentas spaudė Europos Komisiją taikyti sąlygiškumo mechanizmą Lenkijos ir Vengrijos atžvilgiu. EP ėmėsi teisinių veiksmų, kad priverstų Komisiją veikti.
„Europos Komisija inicijavo teisinės valstybės mechanizmą prieš Vengriją“, – paskelbė žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas.
„Netrukus finansavimas Orbano korumpuotai autokratijai baigsis. PAGALIAU!!“, – rašė jis.
Šio mechanizmo panaudojimas yra viena iš virtinės kitų procedūrų, kurių ėmėsi Komisija, kilus nerimui dėl Vengrijos ir Lenkijos veiksmų.
Vis dėlto analitikas Patrikas Szicherle, dirbantis Budapešte veikiančiame strateginių tyrimų centre „Political Capital“, sakė nemanąs, kad dėl šio proceso Vengrijos finansavimas bus iš tikrųjų apkarpytas.
„Tai pradės tam tikrą 6–9 mėnesių derybų procesą, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Tai nereiškia, kad Vengrijai skiriamos ES subsidijos bus apkarpytos artimiausioje ateityje.“
„ES lygiu Vengrija gali būti atviresnė... siekti kompromiso su Komisija dėl kai kurių klausimų, bent jau laikinai“, – kalbėjo P. Szicherle.
Analitikas prognozavo, kad dabartinei ekonomikos krizei pasibaigus Budapeštas įsitrauks į tolesnius ginčus su Briuseliu, „bet kol kas Vengrijai ES pinigai iš tikrųjų reikalingi“.
