Vienas tokių ženklų – Rusijos karininkų asamblėjos kreipimasis į V.Putiną su raginimu keisti karinę strategiją, oficialiai paskelbiant karą Ukrainai ir taip įvedant dalinę mobilizaciją. Kremliaus štampuojamas sąvokas kaip „karinė operacija“ naudojanti asamblėja nurodė, kad kampanijos metu per tris mėnesius nepavyko pasiekti tikslų.
Pagrindiniu nesėkmės tašku laikomas nepavykęs bandymai persikelti per Siverskij Donec upę, kuomet Rusijos pajėgos patyrė labai didelius praradimus.
Arba tikra kritika, arba visuomenės paruošimas mobilizacijai
JAV įsikūręs Karo analizės institutas (ISW) skaičiuoja, kad vien gegužės 11 dieną per nesėkmingą bandymą persikelti per upę Ukrainos pajėgos sunaikino beveik visą Rusijos bataliono taktinę grupę. Nurodoma, kad būtent tuo metu karybos ekspertai itin garsiai ėmė kalbėti apie rusų karininkų kompetenciją, kuri ir anksčiau kėlė daug klausimų.
„Asamblėja prašė V.Putino pripažinti, kad Rusijos pajėgos jau ne vien „denacifikuoja“ (dar vienas Kremliaus propagandinis terminas, – red.), be ir kovoja dėl neva Rusijos istorinės teritorijos ir pasaulinės tvarkos. Karininkų asamblėja reikalavo, kad Kremlius mobilizuotų visus Rusijos regionus, kurie turi sienų su NATO šalimis, tarp jų ir Ukraina. Jie ragino formuoti teritorinės gynybos būrius, pratęsti tarnavimo kariuomenėje laiką nuo vienerių metų iki dvejų ir suformuoti naują karinę administraciją, atsakingą ne tik už Rusiją, bet ir Donecko ir Luhansko liaudies respublikas bei naujai okupuotas Ukrainos gyvenvietes. Jie taip pat reikalavo dezertyrus bausti mirties bausme“, – rašė understandingwar.org.
ISW specialistai pabrėžia, kad tai – ne kritika V.Putino režimui, o panašiau į Rusijoje įprastai taikomą strategiją per informacinį lauką paruošti visuomenę dalinei mobilizacijai. Tačiau karybos ekspertai atkreipia dėmesį, kad iki šiol Kremlius vengė skelbti mobilizaciją būtent dėl nerimo, kad visuomenėje gali kilti didelis pasipiktinimas bei pačios mobilizacijos sistemos ydų.
Pasak analitikų, būtent Rusijos karininkų asamblėja dar prieš invaziją į Ukrainą, kuri įvyko vasario 24 dieną, ragino V.Putiną pripažinti apsišaukėliškų Donecko liaudies respublikos (DLR) ir Luhansko liaudies respublikos (LLR) nepriklausomybę.
Vėliau V.Putinas ir žengė tokį žingsnį, o tada įsiveržė į Ukrainą.
ISW specialistai taip pat atkreipė dėmesį, kad gegužės 20 dieną Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė, kad Rusija iki metų pabaigos ruošiasi suformuoti 12 naujų Vakarų karinių apskričių dalinių. Rusai tai vadina atsaku į NATO plėtimąsi.
„Rusijos pajėgos gali norėti šiuos vienetus sudaryti iš naujai mobilizuoto personalo, nes nėra aišku, kaip kitaip Kremlius galėtų surinkti pajėgumų naujiems daliniams. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusija iš angarų išveža senus T-62 tankų modelius, kad galėtų formuoti naujas batalionų taktines grupes, – rašo understandingwar.org. – Tikėtina, kad Rusija ir toliau vargins savo likusius mūšiams pasiruošusius rezervus, kad išlaikytų iniciatyvą kovoje dėl Severodonecko, užuot teikusi prioritetą naujam pastiprinimui.“
ISW jau anksčiau skaičiavo, kad mobilizacija Rusijoje neturėtų sukurti stiprių kovai pasiruošusių pajėgų, nes apmokymai turėtų vykti skubos tvarka.
Aiškėja, iš kur V. Putinas semsis karinės jėgos
Šią savaitę Rusijos Dūma padidino kvietimo į kariuomenę amžiaus lubas nuo 40 iki 50 metų. Tačiau tai – tik viena iš Kremliaus ir Rusijos pajėgų vadų sugalvotų priemonių, kaip spręsti smarkiai krentantį kovai pasiruošusių rezervų lygio klausimą.
Rusiški „Telegram“ kanalai pranešė, kad Kremlius įsakė visiems pietinių Rusijos regionų, taip pat Rostovo srities ir okupuoto Krymo pasieniečiams atšaukti visas vasaros atostogas.
„Atsižvelgiant į karinę situaciją žingsnis nestebina, bet kartu ir parodo, iš kur daugiau jėgos planuoja gauti V.Putinas“, – rašo understandingwar.org.
Pranešama, kad Rusijos pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai jau gegužę bus pristatyti į treniruočių stovyklą. Ukrainos generalinis štabas taip pat pranešė, kad Rusijos pajėgos Pietinėje karinėje srityje pradeda formuoti naujus rezervo dalinius.
Prorusiškų kanalų kritika Kremliui – ir dėl ginkluotės, ir dėl nepasiruošimo
Kaip tai paveiks nuotaikas pačioje Rusijoje pasakyti sudėtinga, tačiau fiksuojama vis daugiau įvykių, kurie parodo, kad nepasitenkinimas esama situacija didėja. Vien gegužės 23 dieną išpuoliai prieš šauktinių centrus rodo, kad auga nepasitenkinimas dėl šaukimų į kariuomenę.
Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios pačioje Rusijoje jau įvyko apie 12 atakų prieš šauktinių centrus, o per pastarąją savaitę – penki.
ISW fiksuoja ir vis didėjantį nepasitenkinimą viešojoje erdvėje.
„Kai kurie prorusiški tinklaraštininkai „Telegram“ vis labiau kritikuoja Kremlių dėl prastų per prievartą mobilizuotų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų šauktinių sąlygų, taip susikirsdami su pačios Rusijos informacine kampanija apie Rusijos pajėgų progresą Ukrainoje“, – rašė understandingwar.org.
Karybos analitikai pabrėžia, kad Kremlius iš prorusiškų tinklaraštininkų sulaukė kritikos ir dėl to, kad invaziją pradėjo nepasirūpinę rezervais ir tinkamai nepasiruošę.
„Karybos tinklaraštininkas kaltina Rusiją, kad ši nedavė prorusiškoms liaudies respublikoms naujų ginklų, nors savo erdvėje skelbė, kad Ukraina ruošiasi užpulti okupuotas Donbaso teritorijas. Taip pat kritikuojama, kad Kremliui nepavyko mobilizuoti ir tinkamai paruošti rezervo, kai tuo metu Ukrainos pajėgoms sėkmingai sekasi ruošti savo karius kontratakoms“, – rašo understandingwar.org.
