Tokio įstatymo poreikį jie grindė esą kylančiomis terorizmo grėsmėmis – įskaitant užsieniečių – karo Ukrainoje metu.
Šiais metais Maskva vykdo aktyvią teisėkūros kampaniją, kad užgniaužtų bet kokias „grėsmes“ šalyje dėl beveik 10 mėnesių trunkančios Kremliaus invazijos Ukrainoje.
Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – pareiškime teigiama, kad įstatymų leidėjai per trečiąjį ir galutinį svarstymą patvirtino priemonių paketą, kuriuo siekiama „apsaugoti mūsų šalį ir piliečius nuo terorizmo bei sabotažo grėsmių“.
„Rusijos Federacija vykdo specialiąją karinę operaciją ir tuo pat metu priima pabėgėlius bei išlieka atvira užsienio piliečių įvažiavimui ir išvažiavimui“, – pareiškime cituojamas Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, aiškinęs įstatymo poreikį.
„Sabotuotojams bus taikomos kaip įmanoma griežtesnės bausmės“, – sakė jis.
Įstatyme, kurį turės patvirtinti aukštieji parlamento rūmai ir pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas, numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė už dalyvavimą sabotažinėje veikloje, jos finansavimą ar kitų asmenų verbavimą joje dalyvauti.
„Mokymas vykdyti sabotažą ir bet kokios nusikalstamos grupės kūrimas siekiant vykdyti sabotažą bus baudžiamas baudžiamąja tvarka“, – priduriama pareiškime.
Už prisijungimą prie sabotažo grupės grės laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė, o tiems, kas prisidėjo prie teroro ar sabotažo incidentų, maksimali laisvės atėmimo bausmė bus 20 metų.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijoje įvyko nemažai incidentų, įskaitant sprogimus svarbiuose kariniuose ir infrastruktūros objektuose, dėl kurių Maskva daugiausia kaltina Kyjivą.
