Tai socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) pranešė Ch. Michelio atstovas.
Žinia apie būsimą EVT pirmininko vizitą paskelbta po to, kai nacionalistinių pažiūrų Vengrijos premjeras buvo apkaltintas rengimusi pasinaudoti veto teise gruodį vyksiančiame viršūnių susitikime ir užblokuoti naują Europos Sąjungos (ES) paramą kaimyninei Ukrainai, iš dalies dėl to, kad jo paties šalis gautų prieigą prie lėšų.
Ukrainai vykdant kontrpuolimą prieš Rusiją, Kyjivas laukia iš bloko tolesnės karinės paramos ir tikisi artėjančiame viršūnių susitikime pradėti derybas dėl narystės ES.
Tačiau Vengrija – artimiausia Rusijos sąjungininkė 27 ES šalių gretose – vis sudaro kliūtis.
Praėjusią savaitę V. Orbanas kreipėsi į Ch. Michelį, ragindamas inicijuoti „skubias diskusijas“ dėl bloko strategijos Ukrainos atžvilgiu.
„EVT negali priimti svarbių sprendimų dėl siūlomų saugumo garantijų ar papildomos finansinės paramos Ukrainai, remti tolesnį ES sankcijų režimo stiprinimą ar tartis dėl plėtros proceso ateities, jei nebus pasiektas sutarimas dėl mūsų ateities strategijos Ukrainos atžvilgiu“, – sakoma laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Antradienį Vengrijai buvo leista gauti 900 mln. eurų avansą iš ES 10,4 mlrd. eurų dydžio atsigavimo po pandemijos fondo.
Tačiau didelės šių lėšų dalies išmokėjimas buvo sustabdytas, kol Budapeštas įvykdys kelias teisinės valstybės sąlygas.
V. Orbanas, kuris vis susiremia su Briuseliu dėl įtarimų, kad jo vyriausybė pažeidžia demokratines normas, ir bandymų reformuoti ES prieglobsčio politiką neseniai pradėjo viešą kampaniją, nukreiptą prieš Europos Komisiją.
Be sprendimo įšaldyti milijardinę sumą iš atsigavimo po pandemijos fondo Briuselis taip pat sulaiko 22 mlrd. eurų atskirų sanglaudos lėšų, kol Vengrija įrodys, kad ėmėsi reformų, užtikrinančių teisėjų nepriklausomumą, LGBTIQA+ mažumų teises ir akademikų nepriklausomumą.
Siekdama gauti dalį šių pinigų, Vengrija yra įgyvendinusi tam tikras permainas, kurios, kaip tikina pati šalis, patenkina su teismų sistema susijusius reikalavimus.
