Anot V. Orbano, kai kurie žmonės įvykius vadina „karu“. „Tačiau mes, Vengrija, niekam nenurodinėjame, kokius žodžius naudoti, kai apie tai kalbama, – pabrėžė premjeras. – Mes džiaugiamės, kad tai nėra karas“.
Seniai gerus santykius su V. Putinu palaikantis V. Orbanas su Kremliaus šeimininku spalį susitiko Pekine.
V. Orbanas taip pat pareiškė, kad Vakarų demokratijas yra „apėmusi kažkokia liga“, atkreipdamas dėmesį į buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo teisines bėdas ir valstybinės žiniasklaidos reformą Lenkijoje.
Su Briuseliu dėl teisinės valstybės ir kitų klausimų konfliktuojantis lyderis nacionalistas sakė matantis „keistų dalykų šių dienų demokratiškame Vakarų pasaulyje“.
Savo metinėje spaudos konferencijoje jis sakė, kad „kažkokia liga yra apėmusi... Vakarų demokratijas“, konkrečių šalių nenurodydamas.
„Turime būti budrūs, nes yra viena didelė demokratinė Vakarų šalis, kurioje, jei teisingai suprantu, yra mėginama neleisti vienam iš populiariausių kandidatų į prezidentus dalyvauti rinkimuose, sukuriant įvairių teisinių kliūčių“, – kalbėjo jis.
Kalbėjo apie dvigubus standartus
Antradienį Kolorado aukščiausiasis teismas priėmė sprendimą, kad D. Trumpas, kuriam V. Orbanas yra ne kartą pareiškęs paramą, neturi teisės eiti JAV prezidento posto, nes dalyvavo 2021 m. sausio 6 d. Kapitolijaus šturme.
V. Orbanas sukritikavo ir „kitą ne mažiau svarbią šalį, kurioje daug vietų parlamente turinčią partiją seka nacionalinis saugumas“.
Jis greičiausiai kalbėjo apie Vokietiją, kur žvalgybos tarnybos 2021 m. pranešė stebinčios kraštutinių dešiniųjų partiją AfD dėl jos polinkio į ekstremizmą.
„Matau ir dar vieną šalį, kurioje policija užėmė televiziją“, – sakė V. Orbanas.
Lenkijoje pastaruoju metu pasikeitė valdžia – dešiniosios pakraipos partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri yra artima V. Orbano partijos „Fidesz“ sąjungininkė, pakeitė proeuropietiška Donaldo Tusko vadovaujama koalicija.
Šią savaitę naujoji Lenkijos vyriausybė pradėjo valstybinės žiniasklaidos reformą, siekdama „atkurti jos nešališkumą“ ir atleido jos vadovus.
Protestuodami prieš tokius pokyčius, dešiniosios pakraipos parlamentarai valstybinės televizijos pastatuose surengė sėdimąjį streiką.
„Jei visa tai vyktų Vengrijoje, galbūt jau būtų įsikišę NATO kariai, todėl kyla ir dvigubų standartų klausimas“, – baigdamas pasakė V. Orbanas.
Nuo tada, kai V. Orbanas 2010 m. atėjo į valdžią, Briuselis ir tarptautinės organizacijos jį nuolat kritikuoja dėl teisinės valstybės principų nesilaikymo, migracijos ir kitų klausimų.
2022 m. Europos Parlamentas paskelbė, kad Vidurio Europos šalis nebėra „tikra demokratinė valstybė“, bet „hibridinis rinkiminės autokratijos režimas“, kuris „rimtai pažeidžia“ demokratines ES normas.
V. Orbano spaudos konferencijoje nebuvo leista dalyvauti keleto nepriklausomų Vengrijos žiniasklaidos priemonių korespondentams.
