V. Orbano pareiškimas pasirodė praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė sustabdyti JAV karinės pagalbos tiekimą Kyjivui, o tai sustiprino nuogąstavimus Ukrainoje ir daugybėje Europos sostinių, kad Amerika tolsta nuo savo sąjungininkų ir artėja link Maskvos.
V. Orbanas, kuris yra vienas iš artimiausių D. Trumpo ir Maskvos sąjungininkų ES, sakė, kad pastarosiomis dienomis išryškėjo „transatlantinė nesantaika“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Rytoj Paryžiuje susitinku su Prancūzijos prezidentu“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė nacionalistų lyderis, užsimindamas, kad bus kalbamasi apie karą Ukrainoje.
Susiję straipsniai
„Esama aiškaus strateginio skirtumo, kurį JAV prezidento rinkimai pavertė neįveikiamu (…) Vieni nori karo, kiti nori taikos. Šį iššūkį turėsime spręsti ketvirtadienį. O aš – dar trečiadienį“, – tvirtino jis.
Jis apkaltino Europos lyderius, kurie savaitgalį susitiko Londone, kad susitelktų aplink Kyjivą, nusprendus, jog „karas Ukrainoje turi tęstis“.
Po sekmadienį surengto krizinio susitikimo, į kurį Vengrija nebuvo pakviesta, E. Macronas sakė, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pasiūlė skelbti mėnesio trukmės paliaubas, kurios galiotų ore ir jūroje bei apimtų energetikos infrastruktūrą, tačiau į jas bent jau iš pradžių nebūtų įtraukti mūšiai sausumoje.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pristatė penkių dalių planą, numatantį mobilizuoti maždaug 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir suteikti „neatidėliotiną“ karinę pagalbą Ukrainai.