Apie tai rašoma svetainėje „Eurointegration“, kur cituojami „Info Sapiens“ atlikto tyrimo duomenys.
Straipsnyje analizuojamas tyrimas, užsakytas „Naujosios Europos“ centro ir atliktas 2025 m. lapkričio 5–26 d. Tyrimo imtis sudaro 1 000 respondentų, o teorinė imties paklaida neviršija 3,1 proc. su 95 proc. pasikliautinu intervalu.
Tyrimas rodo, kad smarkiai išaugo ukrainiečių palankumas Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui.
Praėjusiais metais tik 36,9 proc. ukrainiečių teigė pasitikintys tuometiniu kancleriu Olafu Scholzu, ir net Vokietijos lyderystė Europoje finansuojant Ukrainą negalėjo pakeisti situacijos. Tuo tarpu F. Merzu pasitiki 72,7 proc. ukrainiečių.
Vis dėlto pirmą vietą ukrainiečių pasitikėjimo reitinguose užėmė ne F. Merzas, o Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas K. Starmeris – pasitikėjimas juo per metus išaugo 24,1 procentinio punkto.
Antrą vietą pasitikėjimo reitinguose netikėtai užėmė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, kuris pirmą kartą buvo įtrauktas į apklausą.
Taip pat į pirmąjį penketuką pateko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (pasitikėjimas padidėjo 15 proc. punktų, iki 73,4 proc.), Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (73 proc.) ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda (72,8 proc.).
Tarp politikų, kuriais šiemet pasitikima labiau, taip pat yra Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni – pasitikėjimas ja išaugo 25 proc. punktais, iki 67,9 proc.; Kanados ministras pirmininkas Markas Carney – 11,9 proc. punkto, iki 71,8 proc.; JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas – 10,5 proc. punkto, iki 34,1 proc.
NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte aiški pozicija dėl paramos Ukrainai išsaugojimo ir pasirengimo ją ginti prieš JAV prezidentą Donaldą Trumpą lėmė tai, kad per metus pasitikėjimas juo išaugo nuo 48,3 iki 59,2 proc.
Pačiu JAV prezidentu, tyrimo duomenimis, pasitiki tik 24,4 proc. ukrainiečių.