Atskleidė kas vyko tarp J. Epsteino ir V. Putino: norėjo sukurti rusišką Bitkoiną

2014 metų spalio laiške, rastame tarp daugiau kaip 3,5 mln. bylų duomenų, anoniminis susirašinėjimo dalyvis informavo, kad Rusijos prezidentas pasirengęs jį priimti.

„Kalbėjausi su V. Putinu, – rašė asmuo, kurio tapatybę JAV Teisingumo departamentas išslaptintuose dokumentuose paslėpė. – Jam būtų labai malonu, jei atvyktumėte ir paaiškintumėte XXI amžiaus finansų rinkas: skaitmeninę valiutą, išvestines priemones, struktūrizuotą finansavimą.“

Tame pačiame laiške priduriama, kad susitikimą būtų galima suorganizuoti kitą kartą J. Epsteinui lankantis Europoje, ir išreikštas įsitikinimas, jog „jums abiem vienas kitas turėtų patikti“.

Praėjus kelioms valandoms, J. Epsteinas persiuntė šį laišką prašydamas patarimo Kathy Ruemmler, kuri dabar traukiasi iš „Goldman Sachs Group Inc.“ vyriausiosios teisininkės pareigų po to, kai Teisingumo departamentui paviešinus bylas paaiškėjo jos ryšiai su nusikaltėliu.

J. Epsteinas jau iš anksto numanė, kad jo patarėja greičiausiai rekomenduos kol kas nevykti, ir taip ir nutiko.

„Taip, mano atsakymas toks pats“, – rašė K. Ruemmler.

Tokia atsarga tuo metu buvo suprantama, nes keliais mėnesiais anksčiau V. Putinas buvo pasiuntęs kariuomenę aneksuoti Krymo, o tai išprovokavo plataus masto JAV ir Europos Sąjungos sankcijas bei sukėlė geopolitinę krizę. Dokumentuose pažymima, kad citatos iš elektroninių laiškų pateikiamos taip, kaip jos užfiksuotos Teisingumo departamente, kartu su rašybos ir gramatikos klaidomis.

Nepaisant atsargumo, J. Epsteino susižavėjimas V. Putinu ir Rusija neišblėso.

Bylos piešia žmogaus, dažnai nesupratusio, kas iš tiesų turi realią įtaką Kremliuje, portretą, tačiau vis tiek metų metus siekusio susitikimo su Rusijos lyderiu. Duomenys rodo, kad V. Putino pavardė duomenų bazėje pasirodo apie 1000 kartų.

Vis dėlto viskas rodo, kad šios pastangos buvo nesėkmingos.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, jog kiek jam žinoma, V. Putinas su J. Epsteinu nesusitiko, ir iki šiol nėra jokių įrodymų, kad toks susitikimas būtų įvykęs.

2014 metų pradžioje J. Epsteinas nusitaikė į buvusį Norvegijos ministrą pirmininką Thorbjorną Jaglandą, mat pastarasis ruošėsi susitikti su V. Putinu Sočyje.

Juodosios jūros kurortas tuomet rengėsi 2014-ųjų žiemos olimpinėms žaidynėms – brangiausioms istorijoje, nes V. Putinas skyrė 45 mlrd. eurų tam, kad jos taptų posovietinės Rusijos atgimimo vitrina.

Sportas J. Epsteiną domino mažai.

„Galite paaiškinti V. Putinui, kad tai turėtų būti sudėtinga rusiška „Bitcoin“ versija, – rašė J. Epsteinas T. Jaglandui. – Tai būtų pažangiausias pasaulyje finansinis instrumentas.“

T. Jaglandas tuo metu buvo vienas ryškiausių Europos politikų: nuo 2009 metų spalio iki 2019 metų rugsėjo jis ėjo Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas.

Kremlius skelbia, kad T. Jaglandas su V. Putinu susitiko 2013 metų gegužės 20 dieną, o 2014-aisiais jis sugrįžo į Sočį dalyvauti žiemos olimpinių žaidynių atidaryme.

2013 metų gegužės 8-ąją J. Epsteinas paprašė T. Jaglando parūpinti jam audiencija pas V. Putiną.

„Žinau, kad 20-ąją ruošiatės susitikti su V. Putinu. Jis desperatiškai nori pritraukti vakarų investicijas į savo šalį, – rašė J. Epsteinas. – Aš turiu sprendimą. Jam reikia apsaugoti rusiškas investicijas.“

Toliau jis pripažino, kad žmogaus teisių klausimai, greičiausiai, bus T. Jaglando vizito ašis, tačiau bandė pasiūlyti sandorį.

„Suprantu, jog žmogaus teisių problemos bus jūsų kelionės prioritetas, tačiau, jei jums būtų naudinga, mielai susitikčiau su juo susitikti birželį ir paaiškinčiau sprendimą jo svarbiausiam prioritetui, – tvirtino J. Epsteinas. – Manau, tai būtų naudinga ir jūsų tikslams – pasiūlyti kažką, ko jis tikrai nori, už tai, ko norite jūs.“

Po kelių dienų vykusiame susirašinėjime T. Jaglandas atsakė, kad jam nebus lengva „visa tai paaiškinti V. Putinui.“

„Jūs turite tai padaryti pats. Mano darbas – gauti susitikimą su juo“, – pabrėžė T. Jaglandas.

J. Epsteinas atsakė, kad V. Putinas „yra unikalioje pozicijoje padaryti kažką didelio, kaip „Sputnik“ padarė kosmoso lenktynėms“.

„Mielai su juo susitikčiau, bet mažiausiai dviem ar trims valandoms, ne trumpiau“, – rašė J. Epsteinas.

Atrodo, iš Maskvos atėjo kontrpasiūlymas, kuris J. Epsteino nesužavėjo.

2013 metų gegužės 21 dieną jis laiške buvusiam Izraelio ministrui pirmininkui Ehudui Barakui teigė, kad V. Putinas pasiūlė susitikti per kasmetinį Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą kitą mėnesį.

„Pasakiau jam ne, – tvirtino J. Epsteinas E. Barakui. – Jei nori susitikti, turės skirti tikro laiko ir užtikrinti privatumą, pažiūrėsime, kas bus.“

Keliomis dienomis anksčiau, gegužės 9-ąją, taip pat rašydamas E. Barakui ir turėdamas omenyje V. Putiną, J. Epsteinas pripažino, kad „niekada nėra jo sutikęs“.

Praėjus dvejiems metams, 2015-aisiais, E. Barakas laišku padėkojo J. Epsteinui už tai, kad šis padėjo jam dalyvauti Sankt Peterburgo forume.

Buvęs Izraelio premjeras teigė ten susitikęs su Rusijos centrinio banko vadove Elvira Nabiullina ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, taip pat su dviejų didžiausių šalies bankų vadovais – „Sberbank“ vadovu Hermanu Grefu ir VTB banko vadovu Andrejumi Kostinu.

J. Epsteinas ir toliau siuntinėjo T. Jaglandui laiškus apie galimą susitikimą su V. Putinu iki pat 2018 metų birželio.

Paskutinė žinutė, išsiųsta maždaug mėnesiu anksčiau, nei V. Putinas Helsinkyje pirmą kartą susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, buvo pati trumpiausia.

„Labai norėčiau susitikti su V. Putinu“, – rašė J. Epsteinas.

Šį mėnesį Norvegijos institucijos pradėjo korupcijos tyrimą dėl T. Jaglando ryšių su J. Epsteinu.

T. Jaglando advokatas Andersas Brosveetas pareiškime nurodė, kad jo klientas „visiškai bendradarbiauja su policija ir pateikė išsamią visų svarbių aplinkybių apžvalgą“.

„Jis neigia visus jam mestus kaltinimus“, – pabrėžė A. Brosveetas, daugiau komentuoti atsisakęs.

D. Trumpo išrinkimas 2016 metais suteikė J. Epsteinui daugiau galimybių puoselėti kontaktus Rusijoje.

Jis ėmė prisistatyti kaip žmogus, galintis paaiškinti naująjį JAV prezidentą, ir, kaip pasakojo vienas tuo metu jį pažinojęs asmuo, patarinėjo užsienio pareigūnams, kaip geriausia elgtis su D. Trumpu.

Vienas iš tokių pašnekovų, regis, buvo ilgametis Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Niujorke Vitalijus Čurkinas, ėjęs pareigas iki savo mirties 2017 metų vasarį.

J. Epsteinas gyrėsi T. Jaglandui, kad konsultavo V. Čurkiną, kaip kalbėtis su D. Trumpu, ir siūlė jam perduoti V. Putinui, jog S. Lavrovas taip pat galėtų „gauti įžvalgų iš pokalbių su manimi“.

2018 metų birželį J. Epsteinas rašė: „V. Čurkinas buvo puikus. Po mūsų pokalbių jis suprato D. Trumpą, tai nėra sudėtinga.“

„Jis turi būti matomas gaunantis kažką – viskas taip paprasta“, – pridūrė J. Epsteinas.

Teisingumo departamento bylose nurodoma, kad J. Epsteinas reguliariai bendravo ir su Sergejumi Beljakovu – buvusiu Rusijos ekonomikos viceministru ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) akademijos absolventu, kuris dalyvavo organizuojant Sankt Peterburgo ekonomikos forumą.

Viename 2015 metų laiške J. Epsteinas apibūdino jį kaip „labai gerą vyruką“.

Kitame 2015 metų laiške, adresuotame nežinomam asmeniui, kurį J. Epsteinas kaltino bandymu jį šantažuoti, jis gyrėsi savo ryšiais FSB.

„Man pasirodė būtina susisiekti su keliais draugais FSB, nors jūsų pavardės jiems nenurodžiau, – rašė J. Epsteinas. – Tad tikiuosi daugiau niekada neišgirsti iš jūsų jokių grasinimų.“

Šie dokumentai atskleidžia ilgus metus trukusias J. Epsteino pastangas išnaudoti politinius ryšius ir kontaktus Rusijoje vienam tikslui – asmeniniam susitikimui su V. Putinu, kuriam, kiek šiuo metu žinoma, išsipildyti nepavyko.