S. Cichanouskaja tvirtino, kad Ukrainai labai svarbu laimėti šį karą, tačiau tuo tikslu nederėtų aukoti Baltarusijos – artimos Maskvos sąjungininkės, kuriai šiuo metu vadovauja prezidentas Aleksandras Lukašenka.
„Mums svarbu, kad Europa šių derybų metu atstovautų ir Baltarusijos pozicijai, kad Ukrainos atvejis nebūtų atskiriamas nuo Baltarusijos, kad Baltarusija nebūtų atiduota Putinui kaip paguodos prizas“, – lankydamasi Europos Taryboje Strasbūre sakė ji.
Ketvirtadienį Ženevoje vyko naujas Ukrainos ir JAV derybų dėl pastangų užbaigti jau penktus metus besitęsiančią Rusijos invaziją raundas. Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kitos Ukrainos, Rusijos ir JAV derybos galėtų vykti kovo mėnesį Abu Dabyje.
D. Trumpui tapus prezidentu ukrainiečiai pastebi suįžūlėjusias V. Putino atakas: tarsi atrišo rankas
Rusija reikalauja, kad Ukraina išvestų savo karius iš teritorijos, kurią vis dar kontroliuoja Kyjivo ginkluotosios pajėgos (V. Zelenskis šį siūlymą atmeta), ir tvirtina, kad konflikto pabaigai nėra nustatytas joks terminas.
S. Cichanouskaja sakė, kad jei Rusija pasieks savo tikslus, „ji dešimtmečius išlaikys esamą padėtį Baltarusijoje, o Baltarusija galės būti naudojama kaip platforma, kaip vieta, kurioje bus dislokuojami įvairių tipų ginklai, siekiant dar daugelį metų į priekį grasinti kaimyninėms šalims ir jas šantažuoti“.
2022 m. Rusija pasinaudojo Baltarusijos teritoriją, kad pradėtų invaziją į Ukrainą, o gruodžio mėnesį Baltarusijai nuo 1994 m. vadovaujantis A. Lukašenka paskelbė, kad jo šalyje dislokuotos Rusijos balistinės raketos, galinčios nešti branduolinius ginklus.
Susiję straipsniai
S. Cichanouskaja, kuriai dabar 43-eji, 2020 m. varžėsi su A. Lukašenka prezidento rinkimuose, kuriuos, opozicijos teigimu, būtent ji ir laimėjo.
Tačiau pagal oficialius rezultatus pergalė atiteko A. Lukašenkai, o dėl to kilo dideli protestai, kuriems numalšinti buvo imtasi žiaurių priemonių, dėl kurių S. Cichanouskaja buvo priversta išvykti į užsienį.
Koziriai
S. Cichanouskaja iš pradžių atvyko į Lietuvą, bet dabar patvirtino, kad kraustosi į Varšuvą.
Praėjusiais metais Lietuvos pareigūnai sušvelnino jai suteiktą saugomo asmens statusą, o keli opozicijos lyderės bendražygiai teigė, kad ji sulaukė Baltarusijos valdžios grasinimų.
„Aš pati penkerius metus gyvenau Vilniuje. Nuoširdžiai sakau, visada buvau įsitikinusi, kad iš Vilniaus persikelsiu tiesiai į Minską. Bet situacija yra tokia, kokia yra“, – sakė ji.
Dabar ji rengia kampaniją, kad Baltarusijoje būtų paleista maždaug 1,2 tūkst. politinių kalinių, planuoja būdus, kaip pakeisti šalį, taip pat bendradarbiauja su Europos Taryba – žmogaus teisių priežiūros institucija, kurią sudaro 46 šalys narės.
Ji norėtų, kad Europos Sąjunga A. Lukašenkos vyriausybės atžvilgiu imtųsi griežtesnių poveikio priemonių dėl jos vaidmens Ukrainos kare.
„Noriu paaiškinti europiečiams, kad jie turi tokius stiprius kozirius... padėti mums išlaisvinti šalį“, – sakė S. Cichanouskaja.
Baltarusijos žmonės nori būti „europiečiai“, pridūrė ji, tačiau pripažino, kad po 30 metų trukusio A. Lukašenkos valdymo šaliai į ES greitai įstoti bus sunku.
Kai 2020 m. vyko demonstracijos, „žmonių sąmonėje įvyko didžiulis pokytis“, – sakė ji.
„Neįmanoma užversti šio mūsų istorijos puslapio. Baltarusiai niekada nebemąstys kaip vergai, kaip mąstėme iki 2020 m. Tai buvo tikra minties revoliucija.“