Europos centre – detektyvinius filmus primenantis incidentas: Budapešte sulaikyti Ukrainos banko inkasatoriai, gabenę milijonus grynųjų pinigų ir auksą. Taip Ukrainos ir Vengrijos politinė įtampa virto atviru konfliktu.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, siekiantis balandį vėl laimėti parlamento rinkimus remdamasis antieuropietiška bei antiukrainietiška retorika, nusprendė radikaliai pakelti statymus.

Antiteroristinio centro pareigūnai kovo 5 d. sulaikė du Ukrainos valstybinio taupomojo banko „Oščadbank“ inkasatorių automobilius ir 7 Ukrainos piliečius – inkasavimo brigados darbuotojus.

Konvojus iš Austrijos „Raiffeisen Bank“ į Kijevą gabeno 40 mln. JAV dolerių (34,5 mln. eurų), 35 mln. eurų ir 9 kg aukso.

[[ge:lrytas:lrytas:41491997]]

„Oščadbank“ – vienas didžiausių Ukrainos bankų: 2026 m. sausio 1 d. duomenimis, jis aptarnavo 12,6 mln. fizinių asmenų, kurių sąskaitose buvo laikoma 235,7 mlrd. grivinų (apie 4,6 mlrd. eurų).

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad vertybių gabenimas iš Austrijos pagal tarpbankinę sutartį buvo įformintas laikantis visų transportavimo ir muitinės procedūrų.

Savo ruožtu Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto kėlė klausimus, kodėl bankai atsiskaito grynaisiais pinigais, o ne bankiniais pervedimais, ir, pasak jo, ar šios lėšos nepriklauso vadinamajai Ukrainos karinei mafijai.

[[ge:lrytas:lrytas:41570217]][[ge:lrytas:lrytas:41581337]][[ge:lrytas:lrytas:41585460]][[ge:lrytas:lrytas:41642624]]

Abejonių, kad pinigų ir aukso tranzitas galėjo būti ne vien paprasta bankinė operacija, pasėjo ir Vengrijos muitinės pranešimas, jog tarp sulaikytųjų – buvę Ukrainos saugumo tarnybos generolas ir karinių oro pajėgų majoras.

Bet pareiškimai, kurie netrukus nuskambėjo iš V.Orbano lūpų, dar labiau paaštrino situaciją, nes inkasatorių pagrobimo istoriją pavertė atviru šantažu. Vengrijos premjeras perspėjo, kad Budapeštas ir toliau sulaikys Kijevui svarbius krovinius tol, kol Ukraina neatnaujins rusiškos naftos tranzito vamzdynu „Družba“, kuris, kaip aiškinama, yra pažeistas Rusijos smūgių vykstant karui.

Ukrainos reakcija buvo greita ir taip pat beprecedentė. Kijevas oficialiai apkaltino V.Orbano vyriausybę terorizmu, reketu ir įkaitų paėmimu.

Šie kaltinimai skambėjo pagrįstai ir, matyt, sukėlė V.Orbanui problemų. Todėl po neviešai vykusių tarptautinių pasistumdymų Vengrijos lyderis buvo priverstas žengti žingsnį atgal: kitą dieną visiems ukrainiečių inkasatoriams leista grįžti į tėvynę. Vis dėlto daugiamilijoninis krovinys ir transporto priemonės liko Budapešte.

Ginkluoti prieš beginklius

Vengriškas veiksmo filmas formaliai prasidėjo praėjusios savaitės ketvirtadienio popietę, tačiau jo scenarijus būtų neišsamus nepaminint ankstesnių įvykių.

Tą pačią dieną anksti ryte, dar prieš darbo pradžią, V.Orbanas apsilankė Antiteroristinio centro (TEK) būstinėje.

Ši struktūra Vengrijos politinėje realybėje yra ne tik specialioji tarnyba – realios kovos su terorizmu patirties ji beveik neturi. TEK taip pat vykdo politinius vyriausybės užsakymus – pavyzdžiui, šiam centrui buvo pavesta demonstratyviai sulaikyti ir išsiųsti iš Vengrijos vieną Ukrainos diplomatą.

[[ge:lrytas:lrytas:41656787]]

Taigi atsitiktinai ar ne, bet vėliau tą patį ketvirtadienį Budapešto pakraštyje TEK specialusis padalinys sulaikė „Oščadbank“ konvojų, kuris vyko iš Austrijos į Ukrainą ir buvo sustojęs degalinėje Vengrijos sostinės aplinkkelyje.

Netrukus TEK paskelbė operacijos vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad inkasatoriai buvo suguldyti ant žemės be problemų. Kijevo teigimu, Vengrija žinojo, kad ukrainiečiai, gabendami pinigus užsienyje, neturi teisės nešiotis ginklų, bet sulaikymo operacijoje kažkodėl panaudotas netgi šarvuotis, o Antiteroristinio centro pareigūnai buvo ginkluoti kulkosvaidžiais ir granatsvaidžiais.

Kai „Oščadbank“ ryšys su inkasatoriais nutrūko, jų automobiliuose įrengti GPS sekimo įrenginiai parodė, kad kolona kažkodėl nevažiuoja į Ukrainą, o stovi Budapešte. Vėliau pagal koordinates paaiškėjo, kad automobiliai yra uždaroje Antiteroristinio centro teritorijoje.

Kur yra inkasatorių brigados darbuotojai, Kijevas nežinojo. Vengrijos pareigūnai į klausimus neatsakinėjo. Nebuvo jokios informacijos, kur atsidūrė „Oščadbank“ vertybės.

Kijevas perėmė iniciatyvą

Net dar neturėdamas visos informacijos apie tai, kas įvyko, Kijevas suprato, kad V.Orbano vyriausybė ruošia informacinę ataką.

Antiteroristinio centro įtraukimas (kurio vengrai iš pradžių nepripažino, tačiau inkasatorių GPS sekikliai nepaliko abejonių) ir tyla iš Budapešto į skubius paklausimus dar labiau stiprino šią versiją.

Tikriausiai todėl Kijevas nutarė veikti pirmas ir smogė maksimaliai griežtai. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha jau kovo 6-osios naktį pateikė Vengrijai kaltinimus, kurie dar niekuomet nebuvo skambėję Ukrainos santykiuose su Europos valstybėmis. Netgi su Vengrija, nepaisant ilgos sudėtingų santykių istorijos.

[[ge:lrytas:lrytas:41656877]]

„Budapešte Vengrijos valdžia paėmė įkaitais septynis Ukrainos piliečius ir pagrobė pinigus. Tai valstybinis terorizmas ir reketas“, – kirto A.Sybiha.

Tai, kad šie ministro žodžiai, taip pat oficialūs Ukrainos nacionalinio banko ir „Oščadbank“ pareiškimai apie pinigų kilmės, dokumentų ir transportavimo teisėtumą nuskambėjo prieš Vengrijos pusės komentarus, suteikė Kijevui strateginį pranašumą.

Dabar Vengrijos vyriausybė turėjo teisintis dėl savo veiksmų. Budapeštas paaiškinimą dėl sulaikymo priežasčių pateikė tik apie penktadienio vidurdienį.

Vengrijos mokesčių ir muitinės tarnyba pareiškė, kad pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl įtarimo pinigų plovimu prieš septynis Ukrainos piliečius, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų.

Be to, Vengrijos mokesčių tarnyba pripažino, kad šis inkasatorių reisas nebuvo išskirtinis, nes vien per 2026 m. pirmus du mėnesius Ukrainos bankų inkasatorių specialieji reisai tranzitu per Vengriją gabeno 900 mln. JAV dolerių (777 mln. eurų), 420 mln. eurų ir 146 kg aukso.

Valiutos kiekiai tarpbankiniuose pervežimuose deklaruojami pasienyje, todėl vengrai žino tikslias sumas. Bet baudžiamasis tyrimas buvo visiškai realus. Ukrainos diplomatai rimtai nerimavo dėl įkaitų likimo, nes Vengrija netgi neleido konsului su jais susitikti.

Esmė – naftos vamzdynas

Kijevui nuo pat pradžių nebuvo abejonių, kad įvykio tyrimas – net suprantant, kad kaltinimai bus melagingi, – nėra tikrasis Vengrijos vyriausybės veiksmų tikslas. Tačiau spėlioti apie motyvus nereikėjo ilgai.

[[ge:lrytas:lrytas:41656880]]

V.Orbanas kiekvieną penktadienį ryte kreipiasi į vengrus su kalba, pateikiama kaip interviu pagrindinei Vengrijos valstybinei radijo stočiai „Kossuth“.

Trumpa kalbos dalis buvo skirta Vengrijos reikalavimams atnaujinti rusiškos naftos tiekimą per Ukrainos teritoriją naftotiekiu „Družba“.

V.Orbanas tiesiogiai nepaminėjo inkasatorių, tačiau pasakė: „Mes stabdysime Ukrainai svarbių krovinių tranzitą per Vengriją tol, kol negausime Ukrainos sutikimo dėl naftos tiekimo.“

Tokią užuominą inkasatorių automobilių pagrobimo fone Kijevas suprato kaip vienareikšmišką signalą. A.Sybiha vėliau paskelbė atskirą pareiškimą apie Budapešto šantažą būtent dėl šio epizodo.

Tačiau tai tapo bendru Vengrijos valdžios naratyvu.

Pareigūnai, įskaitant užsienio reikalų ministrą P.Szijjarto, valdančiosios V.Orbano partijos „Fidesz“ kampanijos vadovą Balazsą Orbaną ir kitus, pradėjo kalbėti – taip pat užuominomis – kad būtina laikyti ukrainiečius suimtus, kol nebus gauti atsakymai į keliamus klausimus.

P.Szijjarto pareiškė, kad Ukraina turi įrodyti, jog tai nėra pinigai karo mafijai: „Reikalaujame iš Ukrainos pusės atsakymų ir paaiškinimų. Kol tai neįvyks, Vengrijos institucijos atliks kuo išsamesnį tyrimą.“

Tuo pat metu paskelbta, jog Vengrija duoda Ukrainai tris dienas atnaujinti naftotiekį „Družba“.

[[ge:lrytas:lrytas:41656892]]

Kaltinimų staiga neliko

Bet su šiais reikalavimais V.Orbano vyriausybė žengė ant slidžios dangos, kurioje neišsilaikė. Kadangi Vengrijos teisėsauga nepateikė konkrečios informacijos, o vyriausybės pareigūnai apsiribojo užuominomis, Ukrainos argumentai atrodė kur kas nuoseklesni.

Specialiųjų tarnybų atliktas inkasatorių automobilių su milžiniškomis sumomis perėmimas iš tiesų panašus į apiplėšimą, o šantažavimas inkasatorių likimu rodė, kad sulaikytieji atlieka įkaitų vaidmenį.

Tačiau galiausiai pati Vengrijos valdžia nutarė išsiųsti iš šalies visus septynis sulaikytus ukrainiečius, nors prieš tai teigė tiriantis jų dalyvavimą sunkiame nusikaltime – pinigų plovime itin dideliu mastu.

Esant tokiems kaltinimams įtariamieji paprastai perduodami teismui, o ne paleidžiami net neparinkus kardomosios priemonės.

Įžvelgia rusišką pėdsaką

Bet kas privertė V.Orbaną taip lengvai nusileisti? Vengrijos valdžia savo sprendimo nepaaiškino. Ir panašu, kad jis buvo priimtas staiga, tad Budapeštui kurį laiką teko ieškoti, kaip viską įforminti.

Vyriausybės atstovas spaudai pranešė, kad ukrainiečius nutarta išsiųsti iš šalies 1 val. nakties.

[[ge:lrytas:lrytas:41656954]]

Dar po trijų valandų viename iš pareiškimų išsiuntimas jau minėtas kaip įvykęs faktas. Bet iš tikrųjų tik dienos pabaigoje sulaikytuosius pradėta vežti iš Budapešto link sienos.

Keliamos dvi realios versijos, kodėl Vengrija atsisakė jau pradėto šantažo įkaitais. Pirmoji – išorinis spaudimas: manoma, jog Ukraina veikė per įtakingas Vakarų sostines, kad priverstų V.Orbaną paleisti žmones.

Antroji versija – kad ir pačiame Budapešte tapo akivaizdi komunikacinė nesėkmė.

V.Orbanas yra pripratęs prie Europos atstumtojo vaidmens, bet ši specialioji operacija žengė per toli net ir jam. Būti valstybe teroriste, kuri pasitelkia specialiąsias tarnybas bankų automobiliams apiplėšti ir šantažuoja kaimyninę šalį civiliais įkaitais, – tai iš tiesų per daug.

Be to, jėgos metodai nėra būdingas V.Orbano veikimo stilius. Todėl iš karto atsirado prielaida apie galimą rusišką pėdsaką.

Juk sutapimas – būtent tą dieną, kai buvo sulaikyti ukrainiečių inkasatoriai, paaiškėjo, kad valdančioji partija „Fidesz“ pasitelkė Rusijos strateginius patarėjus.

Kalbama apie Sergejaus Kirijenkos politinių technologų komandą, kuri iki šiol buvo atsakinga už Rusijos kišimąsi į rinkimus vadinamojoje posovietinėje erdvėje ir yra žinoma dėl griežtų metodų, pasirengimo pažeidinėti įstatymus.

Teigiama, kad į Budapeštą atvyko nedidelė komanda iš Maskvos, glaudžiai bendradarbiaujanti su V.Orbano rinkimų štabu.

[[ge:lrytas:lrytas:41656955]]

Apie galimą rusiškų patarimų vaidmenį dėl to, kad V.Orbanas ėmėsi jam nebūdingų jėgos veiksmų, kalbėjo ir Ukrainos pareigūnai. Premjerė Julija Svyrydenko inkasatorių pagrobimą susiejo su naujausiu P.Szijjarto vizitu į Rusiją. A.Sybiha minėjo rusišką braižą šioje operacijoje.

Objektyviai šios versijos patikrinti neįmanoma: apie jos teisingumą gali tiksliai žinoti tik artimiausia V.Orbano aplinka ir patys rusai. Bet jei ši prielaida turi pagrindo, pasekmės dabartinei Vengrijos valdžiai gali būti skaudžios.

O Ukraina jau ruošiasi naujoms provokacijoms iš Vengrijos pusės, atsižvelgiant į S.Kirijenkos komandos patirtį, ypač Moldovoje ir okupuotoje Gruzijai priklausančioje Abchazijoje.

Dar svarbiau tai, kad nešvari rinkimų kampanija, vykdoma talkinant Maskvai, užkabins Vengrijos premjerą ant rusiško kompromato kabliuko ir leis Kremliui daryti jam įtaką daug stipriau negu dabar, kai šis kabliukas yra tik finansinis.

Akivaizdu viena: jei V.Orbanas po balandžio 12 d. rinkimų sugebės išsaugoti valdžią, atkurti bent kiek normalesnių Ukrainos ir Vengrijos santykių bus neįmanoma.

Bent artimiausią mėnesį Ukrainai teks gyventi greta vis agresyviau besielgiančios Vengrijos.

Tad Ukrainos nacionalinis bankas jau paskelbė apie grynųjų pinigų tiekimo maršrutų peržiūrą – teks važiuoti aplink, iš Vienos per Slovakiją. Ukrainos užsienio reikalų ministerija primygtinai rekomendavo ukrainiečiams susilaikyti nuo kelionių į Vengriją.

Parengta pagal „Eurointegration.com.ua“ inf.

Vengriškas veiksmo filmas: kaip V. Orbano režimas pagrobė Ukrainos bankininkus Įžvelgia rusišką pėdsaką