Nepriklausomos apklausos, atliktos prieš šį sekmadienį vyksiančius visuotinius rinkimus, rodo, kad opozicijos lyderio 45 metų Peterio Magyaro partija TISZA gali iškovoti triuškinamą pergalę.
Vis dėlto provyriausybinės institucijos sėkmę prognozuoja 62 metų V.Orbano partijos „Fidesz“ ir KNDP koalicijai.
Analitikai mano, kad rinkėjų aktyvumas gali būti rekordinis ir siekti apie 75–80 proc.
Paviešintas Vengrijos ministro ir S. Lavrovo pokalbis: kalbėjo apie pažadą dėl sankcijų apėjimo
Aršioje rinkimų kampanijoje pylėsi daugybė konkurentų strėlių.
Vengrijos vidaus žvalgyba buvo apkaltinta mėginimu sabotuoti TISZA, nutekinti pokalbiai telefonu sukėlė skandalą dėl užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto bičiuliškų ryšių su Maskva, o V.Orbanas vis griežtino retoriką Ukrainos atžvilgiu.
Nuskambėjo kaltinimai dėl Rusijos kišimosi ir masinio balsų pirkimo dabartinės valdžios naudai.
Susiję straipsniai
Artėjantys rinkimai sulaukia tarptautinio dėmesio, nes V.Orbanas pasauliniu mastu turi neproporcingai didelę reikšmę.
Šis nacionalistas, kuris yra artimas Rusijai, Kinijai ir JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai, reguliariai paralyžiuoja Europos Sąjungos užsienio politikos formavimą pasinaudodamas Vengrijos veto teise.
V.Orbano siekį būti perrinktam palaikė dešiniojo sparno lyderiai iš viso pasaulio: D.Trumpas, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, Argentinos vadovas Javieras Milei.
Pasak J.Rupniko, pagrindinis klausimas – ar Vengrija, valdant V.Orbanui, toliau bus palanki Rusijai, ar išrinkus P.Magyarą sieks atkurti santykius su ES.
Nors ekonomikos stagnacijos ir didelio atgarsio sulaukusių skandalų akivaizdoje V.Orbano populiarumas per pastarąją ketverių metų kadenciją sumažėjo, jis pateikia save kaip saugų pasirinkimą neramiame pasaulyje.
Premjeras savo kampaniją grindė baimių užaštrinimu, užtvindydamas savo bičiulių verslininkų didžiąja dalimi kontroliuojamą žiniasklaidą teiginiais, esą ES ir jo konkurentas rinkimuose P.Magyaras nori įvelti Vengriją į karą Ukrainoje.
Bet, skirtingai nei ankstesniuose rinkimuose, valdančioji koalicija negalėjo diktuoti rinkimų kampanijos prioritetų.
P.Magyaras pažadėjo sistemos pokyčius – susidoroti su korupcija, sutvarkyti viešąsias paslaugas ir atkurti demokratines institucijas. Jis savo rinkimų kampanijos devizu pasirinko „Dabar arba niekada“ – tai istorinis Vengrijos revoliucionierių vienijantis šūkis.
Maži miesteliai, kaimai ir gyvenvietės, kuriuose įsikūrę apie pusę iš 9,5 mln. šios Vidurio Europos šalies gyventojų, visą laiką buvo pagrindinė „Fidesz“ atrama.
Todėl opozicijos lyderis, 2024 m. išrinktas į Europos Parlamentą, nuo vasario vidurio nuolat važinėjo po Vengriją ir per dieną surengdavo po 4–6 mitingus.
O tuo metu premjeras nuo kovo vidurio per dieną dalyvaudavo tik 1–2 viešuose susibūrimuose.
Sekmadienį rinkimuose į sąrašą bus įtrauktos tik penkios politinės jėgos – mažiausiai nuo Vengrijos demokratizacijos 1990 metais, nes kelios specialiai pasitraukė iš kovos, kad sustiprintų opoziciją.
Be dviejų didelių blokų, mandatus 199 narių Nacionalinėje Asamblėjoje taip pat turėtų iškovoti kraštutinių dešiniųjų partija „Mūsų tėvynė“.
JAV viceprezidentas liaupsino V.Orbaną
Šią savaitę parodyti paramos V.Orbanui į Budapeštą atvyko JAV viceprezidentas J.D.Vance’as.
Jis teigė, kad Baltieji rūmai nusivylė daugeliu Europos politinių lyderių, nes jie neatrodo ypač suinteresuoti pasiekti taiką Ukrainoje.
„Bet mums padėjo kai kurie partneriai: Giorgia Meloni buvo labai naudinga, kaip ir kai kurios Europos sostinės, bent jau kuluaruose. Bet labiausiai padėjo V.Orbanas, nes jis paskatino mus suprasti abi puses“, – pabrėžė J.D.Vance’as, turėjęs galvoje Rusiją ir Ukrainą.
J.D.Vance’as apkaltino Europos Sąjungą kišantis į rinkimus Vengrijoje ir sakė savo vizitu norįs pasiųsti ženklą visiems, ypač biurokratams Briuselyje: „Jie tiesiog darė viską, ką gali, kad gniaužtų vengrų tautą, nes jiems nepatinka vyriausybės vadovas, kuris iš tikrųjų gina vengrus.“
Parengta pagal AFP ir ELTA inf.