„Su vyriausybe pradėsime dirbti kaip įmanoma greičiau, kad pasiektume greitą ir seniai lauktą pažangą Vengrijos žmonių labui“, – pirmadienį sakė U. von der Leyen.
Europos Komisija įšaldė Budapeštui skirtą finansavimą iš ES biudžeto dėl teisinės valstybės principų pažeidimų.
Briuselio kritika daugiausia buvo nukreipta į trūkumus viešųjų pirkimų srityje, kovą su korupcija, interesų konfliktus ir politiniam spaudimui pasiduodančią prokuratūrą.
Susiję straipsniai
„Reikia daug nuveikti, kad Vengrija vėl grįžtų į europietišką kelią“, – sakė U. von der Leyen, pabrėždama, kad norėdamas sulaukti lėšų, Budapeštas privalo įgyvendinti reformas.
Komisijos pirmininkė išreiškė optimizmą, kad paramos priemonės karo nuniokotai Ukrainai, įskaitant naujausią ES sankcijų Rusijai paketą ir 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, kurią blokavo ketvirtą kadenciją baigiantis ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, dabar galės būti įgyvendintos.
U. von der Leyen taip pat paragino keisti sprendimų priėmimo ES tvarką, teigdama, kad reikalavimas vienbalsiai priimti sprendimus užsienio politikos klausimais turėtų būti pakeistas balsų daugumos principu.
P. Magyaras siekį atblokuoti ES lėšas rinkiminės kampanijos metu minėjo kaip dalį priemonių plano Vengrijos ekonomikai atgaivinti.
ELTA primena, kad pasak Vengrijos naujienų portalo telex.hu, suskaičiavus beveik 99 proc. balsų P. Magyaro partija „Tisza“ turėtų užsitikrinti 138 mandatus parlamente, tuo metu V. Orbano koalicijai „Fidesz-KDNP“ prognozuojamos 55 vietos. Dviejų trečdalių balsų konstitucinei daugumai 199 narių parlamente reikalingi 133 mandatai.
Šie rinkimai, laikomi svarbiausiais Vengrijoje nuo 1989–1990 m. demokratinės transformacijos, sulaukė rekordinio rinkėjų aktyvumo – prieš pat balsavimo pabaigą buvo balsavę 77,8 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.