Naujienų agentūros AFP korespondentai pranešė, kad juodai apsirengę žmonės, mojuojantys kraujo raudonumo vėliavomis, laikomomis raginimu siekti keršto ir teisingumo pagal šiitų islamą, užplūdo Irano sostinėje įsikūrusį Didžiosios Mosalos religinį kompleksą.
86-erių A. Khamenei, kuris valdė Iraną nuo 1989 m. ir vykdė konfrontacijos su Vakarais kursą, tuo pačiu susidorodamas su kitaminčiais šalies viduje, buvo nužudytas per Izraelio smūgį pirmąją karo dieną, vasario 28-ąją, kartu su keliais savo šeimos nariais ir aukštais pareigūnais.
Vis dar nebuvo jokių A. Khamenei sūnaus ir įpėdinio Mojtabos Khamenei, kuris dar nebuvo pastebėtas viešumoje nuo jo paskyrimo, ženklų. Kiti karą išgyvenę aukšti Irano pareigūnai priėmė garbingus svečius iš užsienio, kurie penktadienį atidavė pagarbą prie karsto prieš komplekso atidarymą visuomenei.
JAV atakavo taikinius Irane, Iranas surengė atsakomąją ataką prieš amerikiečių bazes
Purškiami vandens dulksna, skirta atsivėsinti tvyrant temperatūrai, kuri artimiausiomis dienomis Teherane gali pasiekti 40 laipsnių Celsijaus, tūkstančiai moterų ir vyrų, griežtai atskirtų pagal lytį, užpildė didžiulį kompleksą.
Gedėdami jie daužėsi į krūtinę, o virš jų kabojo milžiniškas buvusio lyderio portretas. Kaip matyti AFP darytose nuotraukose, A. Khamenei ir dar keturių šeimos narių karstai buvo padėti priekyje ant pakylos. Komplekse aidėjo šūkiai „mirtis Amerikai“ ir „kerštas“.
„Lyderis buvo mūsų visų tėvas. Jam mirus, mes visi tapome našlaičiais (…) Nebuvo nieko panašaus į jį. Jis buvo išties unikalus ir neprilygstamas“, – sakė 38-erių dvasininkas Mohammadas Mirsalehi.
Susiję straipsniai
18-metis studentas Hamidreza Shabani pridūrė: „Turime sukilti ir, Dievui leidus, atkeršyti už mūsų lyderio kraują.“
Valdžios institucijos mano, kad vien sostinėje į ceremonijas susirinks daugiau kaip 10 mln. žmonių.
Tačiau joms dar neprasidėjus Teheranas buvo ramesnis, nei įprastai, o daugelyje paprastai judrių gatvių nebuvo sostinei būdingo didžiulio eismo. Kai kurie gyventojai AFP Paryžiuje sakė, kad nusprendė išvykti iš miesto, kol vyks ceremonijos.
Laidotuvių maratonas
Po penkių karo savaičių konfliktas yra sustabdytas, nes su JAV buvo sudarytos paliaubos ir pradinis susitarimas. Tačiau tiek JAV, tiek Iranas perspėjo esantys pasirengę bet kuriuo metu atnaujinti kovas.
A. Khamenei nužudymas po valdžioje praleistų daugiau kaip trijų su puse dešimtmečių davė pradžią naujai erai Islamo Respublikoje, kurią temdo netikrumas.
Jo laidotuvės už Irano ribų laikomos paramos vyriausybei išbandymu, nes valdžią sausio mėnesį jau sukrėtė masiniai protestai, kurie, pasak teisių gynimo grupių, buvo numalšinti, o per susidorojimą žuvo tūkstančiai žmonių.
Vykstant laidotuvių ceremonijoms, karstas tris dienas bus laikomas Teherane, antradienį bus perkeltas į dvasininkų miestą Kumą, o trečiadienį – į kaimyninį Iraką. Ketvirtadienį numatytos laidotuvės A. Khamenei gimtajame šiaurės rytiniame Mešhedo mieste.
Jis bus palaidotas kartu su savo mažamete anūke, žentu, dukra ir M. Khamenei žmona Zahra Haddad Adel, kurie žuvo per smūgius vasario 28 d. Mažytis jo anūkės Zahros Mohammadi Golpaygani, kuriai, pasak valstybinės žiniasklaidos, buvo vos 14 mėnesių, karstas buvo išstatytas matomoje vietoje.
„Raginimas siekti keršto“
Išgyvenę pareigūnai penktadienį reiškė sielvartą ir demonstravo vieningą frontą.
Irano parlamento pirmininkas, vyriausiasis derybininkas taikos derybose su JAV Mohammadas Bagheras Ghalibafas ašarojo, o Ahmadas Vahidi, kuris buvo paskirtas įtakingosios Revoliucinės gvardijos vadu po jo pirmtako žūties per smūgius, pirmą kartą pasirodė viešumoje eidamas šias pareigas.
„Tautos raginimas siekti keršto turi skambėti viso pasaulio ausyse“, – sakė M. B. Ghalibafas, kuris paragino iraniečius masiškai dalyvauti renginiuose.
Artimiausiomis dienomis bus atidžiai stebima, ar pasirodys M. Khamenei, kuris iki šiol komunikavo tik rašytiniais pareiškimais ir, kaip teigiama, buvo sužeistas per tuos pačius smūgius, tačiau jo patirtų sužalojimų mastas taip ir nebuvo patikslintas.
Buvo įvestos griežtos saugumo priemonės – keliai buvo užblokuoti, o žmonės kartais buvo priversti eiti kelis kilometrus, kad galėtų dalyvauti didžiausiame viešame renginyje Irane nuo A. Khamenei pirmtako Ruhollah Khomeinio laidotuvių 1989 m.
Valdžios institucijos taip pat norės, kad renginys vyktų sklandžiai, puikiai suprasdamos spūsčių, kurios praeityje užtemdė panašius renginius, riziką. Televizija paskelbė gaires, kaip išlikti saugiems.