Pasak šaltinio, viena iš bombų buvo padėta šiukšlių konteineryje, o kita – automobilyje netoli prabangaus viešbučio „Four Seasons“, kuriame Prancūzijos lyderis nakvojo.
Kaip pranešė įvykio vietoje esanti naujienų agentūros AFP komanda, Prancūzijos prezidentas tuo metu jau buvo išvykęs iš viešbučio į prezidento rūmus, kur susitinka su savo kolega Sirijoje Ahmedu al Sharaa.
Eliziejaus rūmai netrukus AFP patvirtino, kad Prancūzijos prezidentas yra saugus ir tęs savo vizitą pagal anksčiau suplanuotą darbotvarkę.
Žymieji E. Macrono akiniai vėl tapo sensacija: dėvėjo susitikimo su Omano sultonu metu
Tapo pirmuoju
E. Macronas tapo pirmuoju Vakarų valstybės vadovu, apsilankiusiu šioje šalyje po pilietinio karo pabaigos.
Pasak Sirijos valstybinės naujienų agentūros „Syrian Arab News Agency“ (SANA), prasidėjus dviejų dienų vizitui E. Macroną pasveikino Sirijos užsienio reikalų ministras Asaadas al-Shaibani.
Paryžiaus Eliziejaus rūmai patvirtino, kad kelionė vyksta, ir pranešė, kad prezidento darbotvarkėje numatytos derybos su laikinuoju Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa, taip pat susitikimai su pilietinės visuomenės atstovais, be to, E. Macronas turėtų dalyvauti ekonominiame forume, skirtame Sirijos atstatymui bei strateginiams koridoriams.
Susiję straipsniai
„Atvykau, kad išreikščiau Prancūzijos ryžtą padėti Sirijos žmonėms, – pirmadienį vakare platformoje „X“ rašė E. Macronas. – Kartu atversime naują stabilumo ir taikos skyriaus lapą.“
Niokojančio pilietinio karo ir žiauraus buvusio prezidento Basharo al-Assado, kurį 2024 m. pabaigoje nuvertė A. al-Sharaa‘os vedamas sukilėlių aljansas, valdymo metais Sirija buvo beveik visiškai izoliuota nuo tarptautinės bendruomenės.
Nuo 2010 m. Sirijoje nesilankė nė vienas ES valstybės vadovas, o paskutinis šią šalį aplankęs Prancūzijos prezidentas buvo Nicolas Sarkozy, kurio vizitas įvyko 2009 m. rugsėjį.
Po Osmanų imperijos žlugimo Siriją ir kaimyninį Libaną okupavo Prancūzija, kuri vėliau gavo Tautų Lygos mandatą administruoti šias teritorijas. Nuo 1920 m. iki Sirijos nepriklausomybės paskelbimo 1946 m. Paryžius kontroliavo daugelį politinių ir ekonominių aspektų, taip pat šalies švietimo sistemą. Tiek Sirijoje, tiek Libane iki šiol akivaizdžiai jaučiama Prancūzijos istorinė ir kultūrinė įtaka.
2011 m. prasidėjus Sirijos pilietiniam karui, santykiai su Prancūzija smarkiai pablogėjo. Paryžius uždarė savo ambasadą ir paskelbė, kad būtina nuversti B. al-Assadą. Prancūzija tapo pirmąja šalimi, prisijungusia prie JAV vadovaujamos koalicijos kovai su teroristine grupuote „Islamo valstybė“, ir tiekė ginklus šią kovą rėmusiai opozicijai.
„Islamo valstybė“ Prancūzijoje įvykdė keletą didelių teroro aktų, įskaitant tą, kuris 2015 m. įvyko Paryžiuje.
Po to, kai buvo nuverstas B. al-Assadas, E. Macronas skubiai ėmėsi žingsnių atkurti ryšius su Damasku ir netgi pakvietė A. al-Sharaa‘ą į Eliziejaus rūmus – toks jo sprendimas buvo įvertintas prieštaringai, mat tuo metu A. al-Sharaa buvo įtrauktas į ES teroristų sąrašą.
E. Macronas pažadėjo teikti sąlyginę paramą Sirijai atstatyti ir teigė, kad dialogas su naująja Sirijos valdžia yra Prancūzijos nacionaliniais ir saugumo interesais. Jis taip pat pažymėjo, kad Prancūzija nenori užleisti savo įtakos Sirijoje Kinijai ir Rusijai.
Nuo to laiko, kai buvo paskirtas laikinuoju prezidentu, A. al-Sharaa siekia atverti Siriją ir atnaujinti santykius su Vakarų šalimis. Sirija tikisi, kad jos santykiai su Prancūzija padės gauti pagalbą šalies atstatymui ir paskatins investicijas į jos vargstančią ekonomiką.