Lotynų Amerikos kairiojo sparno titanas L. I. Lula da Silva sieks paskutinės kadencijos pareigose. Jis vaizduojamas kaip patikimas pasirinkimas neramiais laikais ir kaip atsvara kraštutinių dešiniųjų iškilimui visame pasaulyje, tačiau ant rinkimų kampanijos šešėlį meta JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos daromas spaudimas.
Nors San Paule vykusiame Darbininkų partijos (PT) suvažiavime niekas neminėjo D. Trumpo vardo, L. I. Lula da Silva ir kiti kairiųjų sunkiasvoriai daug kalbėjo apie Brazilijos suvereniteto apsaugą nuo išorinių grėsmių, kilus prekybos ir diplomatiniams ginčams su Vašingtonu.
„Noriu būti pasiruošęs, kad niekas neįsiveržtų į šią šalį“, – pareiškė L. I. Lula da Silva, ragindamas daugiau investuoti į gynybą.
Kameros užfiksavo akimirką, kai sudužo sraigtasparnis Rio de Žaneire: žuvo dainininkas Oliveris Tree
Šis buvęs metalo apdirbėjas ir profsąjungų lyderis prieš trejus metus dramatiškai sugrįžo į valdžią po įkalinimo – jo atžvilgiu buvo paskelbti apkaltinamieji nuosprendžiai dėl korupcijos, kurie vėliau buvo anuliuoti. Prieš tai jis valdė šalį 2003–2010 m.
Brazilijoje jis beveik vienodai mylimas ir nekenčiamas, o ankstesnius rinkimus laimėjo labai nedidele persvara.
Jo šalininkai atkreipia dėmesį į socialines programas, kurios iš skurdo ištraukė milijonus žmonių, o kritikai akcentuoja tokias ilgalaikes problemas, kaip nusikalstamumas ir korupcija, bei pažymi, kad PT valdžioje praleido apie 17 iš pastarųjų 24 metų.
Susiję straipsniai
„Šiandien esu čia todėl, nes Lulos politikos pakeitė mano ir mano šeimos gyvenimą. Dėka jo šiandien mums priklauso mūsų namas“, – naujienų agentūrai AFP sakė 51-erių socialinė darbuotoja Cristiane Rosa Julho.
L. I. Lula da Silvos paskutinis ratas
L. I. Lula da Silva savo kreipimesi teigė, kad dėl savo ištvermės ir sporto režimo išlaiko „puikią formą“.
„Noriu kovoti su senatve. Nenoriu vilkti kojų“, – kalbėjo jis.
Brazilijos konstitucija leidžia prezidentams dirbti dvi kadencijas iš eilės, o po pertraukos jie gali kandidatuoti dar kartą. Kadencijų skaičius neribojamas.
„Pasaulyje vyrauja suirutė. Šiandien susiduriame su karais ir kraštutinių dešiniųjų iškilimu. Tokiais audringais laikais reikia patikimo, patyrusio jūreivio“, – sakė buvęs finansų ministras Fernando Haddadas, kuris siekia San Paulo valstijos gubernatoriaus posto.
L. I. Lula da Silva patikino, kad nebekandidatuos po ketvirtosios kadencijos, nes jis kartu su savo žmona 59-erių Rosangela „išvyks atostogų, jog dar 20 metų susitelktų į romantiką“.
Pagrindinis 80-mečio varžovas rinkimuose yra Flavio Bolsonaro – buvusio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidento Jairo Bolsonaro vyriausias sūnus.
45-erių senatorius šio vaidmens ėmėsi po to, kai jo tėvas buvo nuteistas už perversmo planavimą, kad L. I. Lula da Silva negalėtų pradėti eiti pareigų 2023 m.
Bolsonarų šeima palaiko D. Trumpą, kuris Lotynų Amerikoje parėmė kelis pergalę iškovojusius dešiniuosius kandidatus ir prieštaringai vertinamą Argentinos lyderį libertarą Javierą Milei.
„Brazilijoje nepritariame, kad kas nors kištų savo nosį ten, kur jai ne vieta“, – praėjusią savaitę pareiškė L. I. Lula da Silva.
Suvažiavime jis pakomentavo pasaulinį susidomėjimą didžiulėmis Brazilijos ypatingos svarbos mineralų atsargomis ir perspėjo, kad „mūsų retųjų žemių mineralų negaus nei kinai, nei amerikiečiai, nei prancūzai“.
Muitai
Liepą Jungtinės Valstijos dviem etapais įvedė muitus braziliškoms prekėms, kalbėdamos apie neva nesąžiningą prekybos praktiką.
Praėjusiais metais Bolsonarų šeima palankiai įvertino muitus, kuriuos D. Trumpo administracija įvedė Brazilijai, reaguodama į J. Bolsonaro teismo procesą. Po diplomatinių iniciatyvų jie buvo iš esmės panaikinti.
PT suvažiavime L. I. Lula da Silvos viceprezidentas Geraldo Alckminas kalbėjo apie sąmokslą surengti perversmą ir J. Bolsonaro klausimus dėl Brazilijos elektroninio balsavimo sistemos, dėl kurios praėjusią savaitę susirūpinimą pareiškė ir F. Bolsonaro.
„Tas, kuris netiki visuotiniu balsavimu, apskritai neturėtų kandidatuoti į prezidentus. Elektroninio balsavimo aparatas yra toks patikimas, kad nepriima argentiniečių ar amerikiečių balsų“, – sakė jis.
Neseniai atlikta „Datafolha“ instituto apklausa parodė, kad 48 proc. apklaustųjų antrajame ture balsuotų už L. I. Lula da Silvą, o 43 proc. – už F. Bolsonaro.