„Remiantis žmogaus teisių organizacijų ataskaitomis, šiuo metu žinome apie 900 politinių kalinių“, – ketvirtadienį publikuotame interviu naujienų portalui „15min“ sakė Baltarusijos opozicijos lyderė.
„Tačiau realus skaičius yra daug didesnis, nes daug žmonių, kurie yra suimti dėl politinių bylų, ir jų artimųjų nenori, kad jie būtų pripažinti politiniais kaliniais, kadangi nenori, jog jų šeimos kentėtų. Politiniams kaliniams sąlygos kalėjimuose yra daug prastesnės, jų šeimoms yra keliamos bylos. Tai yra baimės klausimas“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.
Pasak jos, tikimasi, kad politiniai kaliniai į laisvę bus paleisti artimiausiomis savaitėmis. Vis tik, ar jie liks Baltarusijoje, ar privalės išvykti svetur, – kol kas neaišku.
Susiję straipsniai
„Glaudžiai dirbame su partneriais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) – prezidentu Donaldu Trumpu ir Johnu Coale'u. Tikimės, kad kita žmonių grupė bus paleista artimiausiomis savaitėmis, tačiau negalime atskleisti detalių“, – kalbėjo Baltarusijos opozicijos lyderė.
„Mes taip pat nežinome, ar paleistieji liks Baltarusijoje, ar bus priversti išvykti svetur. Tai nėra žinoma iki pat pabaigos, tačiau faktas yra, jog šie žmonės neturi pasirinkimo – likti ar išvykti, tai už juos nusprendžia režimas“, – akcentavo ji.
Ketvirtadienį Seime žurnalistams S. Cichanouskaja taip pat teigė, kad tikslus numatomų paleisti politinių kalinių skaičius kol kas nėra žinomas, nes, anot jos, jis gali pasikeisti paskutinę akimirką.
„Lukašenkai žmonės yra derybų objektas ir jis nori juos parduoti kuo brangiau“, – sakė Baltarusijos opozicijos lyderė.
Ji pabrėžė, kad nors JAV pastangos išlaisvinti politinius kalinius yra sveikintinos, šiuo metu nėra tinkamas metas švelninti sankcijas A. Lukašenkos režimui.
„Mūsų pozicija yra tokia, kad dabar ne laikas atšaukti sankcijas. Turime stiprinti spaudimą Lukašenkos režimui“, – teigė S. Cichanouskaja.
Pasak jos, JAV sankcijos, įvestos dėl žmogaus teisių pažeidimų, galėtų būti naudojamos derybose dėl politinių kalinių paleidimo, tačiau Europos Sąjungos (ES) sankcijos Minskui turėtų išlikti.
„Amerikiečių sankcijos gali būti naudojamos žmonėms išlaisvinti, tačiau Europos sankcijos, kurios yra daug stipresnės ir veiksmingesnės, turėtų būti naudojamos visai šaliai išlaisvinti“, – kalbėjo ji.
Įspėja dėl Baltarusijoje kuriamos karinės infrastruktūros
S. Cichanouskaja taip pat perspėjo, kad Baltarusijos teritorija gali būti panaudota Rusijos provokacijoms ar tolesnei karinei eskalacijai. Jos teigimu, A. Lukašenka prireikus leistų Rusijai naudotis Baltarusijos teritorija ir infrastruktūra.
„Kol Lukašenka yra Baltarusijoje, jis tarnauja Rusijos, o ne Baltarusijos žmonių interesams. Jeigu Putinui vėl prireiks pasinaudoti Baltarusijos teritorija ir infrastruktūra, Lukašenka tai leis“, – žurnalistams Seime sakė S. Cichanouskaja.
Anot jos, Baltarusijos opoziciją pasiekianti informacija rodo, kad šalyje kuriama nauja karinė infrastruktūra ne tik prie sienos su Ukraina, bet ir prie ES valstybių sienų.
S. Cichanouskaja tvirtino negalinti viešai atskleisti išsamesnių duomenų, tačiau nurodė, kad kalbama apie įvairias antenas, kurios galėtų būti naudojamos rusiškų dronų navigacijai, bei infrastruktūrą, skirtą ginkluotei dislokuoti.
„Galime daryti prielaidą, kad eskalacijos ar provokacijų atveju Baltarusija bus panaudota su Lukašenkos leidimu“, – sakė ji.
Opozicijos lyderė taip pat atkreipė dėmesį, kad vis daugiau Baltarusijos įmonių gamina karinę produkciją Rusijai, o šalies geležinkelių infrastruktūra gali būti naudojama Rusijos kariams ir ginkluotei gabenti.
Vis dėlto S. Cichanouskaja pabrėžė, kad tokie veiksmai neatspindi Baltarusijos visuomenės valios.
„Baltarusijos žmonės yra prieš bet kokius karus ir bet kokią eskalaciją. Esame proukrainietiški, proeuropietiški žmonės ir, žinoma, visa tai būtų daroma prieš baltarusių valią“, – teigė ji.
Vis dėlto S. Cichanouskaja teigė mananti, kad A. Lukašenkos režimas artėja prie pabaigos.
„Aš tikiu tokia savo mylimos šalies perspektyva, nes matau, kaip Baltarusijos žmonės nori permainų, aš matau, kad jie nėra pasiruošę pasiduoti kovoje dėl laisvės ir europietiškos perspektyvos“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.
„Ir pažiūrėkite, diktatoriai nėra nemirtingi. Jo, kaip diktatoriaus, laikas senka, bet mes taip pat matome, kad jis nesulaukia palaikymo iš Baltarusijos žmonių“, – pridūrė ji.
Kaip skelbta, dar rugpjūčio pabaigoje JAV specialusis pasiuntinys Johnas Coale'as išreiškė viltį kitą mėnesį įtikinti Baltarusiją paleisti dar kelis šimtus politinių kalinių ir teigė pats ketinantis vykti į šalį siekti galutinio susitarimo.
Kaip tuomet nurodė jis, Vašingtonas sieks politinių kalinių išlaisvinimo rugsėjo viduryje.
Tarp paleistųjų yra žymių Baltarusijos demokratinio judėjimo atstovų, įskaitant Nobelio premijos laureatą ir žmogaus teisių centro „Viasna“ vadovą Alesį Bialiackį, pagrindinio šalies nepriklausomo leidinio TUT.by (dabar „Zerkalo“) vyriausiąją redaktorę Maryną Zolatavą bei opozicijos lyderius Viktarą Babaryką ir Maryją Kalesnikavą, skelbia Vašingtone įsikūręs Nacionalinis demokratijos fondas.
79-erių J. Coale'ą JAV prezidentas D. Trumpas pernai paskyrė vadovauti deryboms su A. Lukašenka.
ELTA primena, kad prieš šešerius metus Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Šalies centrinė rinkimų komisija pareiškė, neva juos laimėjo A. Lukašenka. Esą opozicijos atstovė S. Cichanouskaja surinko tik mažiau nei 10 proc. rinkėjų balsų. Visoje šalyje kilo protestai, smerkiantys rinkimus ir vadinantys juos suklastotais.
Policija prieš protestuotojus naudojo garsines granatas, ašarines dujas ir gumines kulkas. Protestų metu buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių.