Tačiau ekspertai teigia, kad didžiausias korupcijos poveikis gali pasireikšti ne rinkėjams renkantis vieną ar kitą kandidatą, o jiems apskritai nusprendžiant nedalyvauti rinkimuose.
Daugelio brazilų sąmonėje su korupcija siejami abu kandidatai. F. Bolsonaro atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl korupcijos, pinigų plovimo ir mokesčių vengimo, o Lula 19 mėnesių praleido kalėjime dėl kaltinimų korupcija ir pinigų plovimu, kurie vėliau buvo panaikinti.
Tvirtai vieną ar kitą kandidatą palaikantiems rinkėjams tokios galimos sąsajos vargu ar sumažins entuziazmą. Tačiau, ekspertų teigimu, plačiai paplitęs įsitikinimas, kad politikoje klesti korupcija, gali padidinti neatėjusių balsuoti rinkėjų skaičių ir sustiprinti nusistatymą prieš valdžioje esančius politikus. Tai galėtų būti naudinga F. Bolsonaro, kuris pirmajame ture surinko 2,2 mln. balsų daugiau nei Lula.
Susiję straipsniai
Toliau aptariami veiksniai, lemiantys, kaip korupcija gali paveikti antrąjį Brazilijos prezidento rinkimų turą.
Brazilijos visuomenė smarkiai susiskaldžiusi
Per pirmąjį rinkimų turą daugelis rinkėjų stovėjo eilėse vilkėdami raudonas kepuraites ir marškinėlius, taip išreikšdami paramą Lulos partijai, arba geltonos ir žalios Brazilijos vėliavos spalvų drabužius, kuriuos savo simbolika pavertė F. Bolsonaro judėjimas. Tai atspindėjo šalį apėmusį politinį susiskaldymą.
F. Bolsonaro ir Lulos šalininkai labai nepasitiki priešinga stovykla ir laiko savo oponentus grėsme. Ekspertų teigimu, tokie rinkėjai mažiau linkę kreipti dėmesį į kaltinimus korupcija.
„Mes puikiai mokame išfiltruoti informaciją, kuri prieštarauja mūsų įsitikinimams, – sakė Pernambuko federalinio universiteto politikos mokslų profesorė Nara Pavão. – Žmonės nenori sužinoti tiesos apie savo kandidatus, jie tik nori nugalėti priešininką.“
19 metų pedagogikos ir psichologijos studentė Camila Tobji de Aquino mano, kad korupcija yra visoms partijoms būdinga problema ir didelė Brazilijos bėda. Tačiau labiausiai jai rūpi, jos nuomone, F. Bolsonaro keliama grėsmė demokratijai.
„Jei balsuočiau tik už kandidatą, nesusijusį su jokia korupcija, atiduočiau tuščią biuletenį, – sakė ji. – Tačiau Brazilija dabar renkasi ne tai. Man svarbiausia, ar galėsime balsuoti per kitus rinkimus.“
Daugėja nebalsuojančių
Prieš prezidento rinkimus žiniasklaidos antraštėse dominavo plataus masto skandalas, susijęs su politikais ir Brazilijos Aukščiausiojo Teismo teisėjais, todėl korupcija atsidūrė viešųjų diskusijų centre.
Teisėjas Alexandre'as de Moraesas, pirmininkavęs nagrinėjant bylą, kurioje buvęs prezidentas Jairas Bolsonaro buvo įkalintas už mėginimą įvykdyti perversmą, įtariamas turėjęs ryšių su žlugusio banko „Banco Master“ buvusiu vadovu. Tokių ryšių turėjęs įtariamas ir F. Bolsonaro. Abu neigia padarę ką nors neteisėto.
Daugeliui brazilų „Banco Master“ skandalas primena operaciją „Automobilių plovykla“ („Lava Jato“) – didžiausią korupcijos ir pinigų plovimo tyrimą Brazilijos istorijoje, į kurį po jo pradžios 2014 m. buvo įsipainioję dešimtys politikų.
Pasikartojantys korupcijos skandalai gali padidinti rinkimuose nedalyvaujančių žmonių skaičių ir paveikti neapsisprendusius rinkėjus, sakė korupciją tyrinėjanti Pitsbergo universiteto politikos mokslų doktorantė Laura Chelidonopoulos.
„Žmonės nusivilia politika, – sakė ji. – Jie turi mažiau motyvacijos iš tiesų rinktis vieną arba kitą stovyklą.“
Spalio 4 d. nebalsavo daugiau kaip 33 mln. žmonių, arba 21 proc. rinkėjų – tai didžiausias nedalyvavimo pirmajame ture rodiklis nuo 1998 m. Brazilijos rinkimų teismo duomenimis, nuo 2006 m. pirmajame ture nedalyvaujančių rinkėjų dalis palaipsniui didėjo.
Permainų troškimas
36 metų virtuvės darbuotojas José Tainanas iš Rio de Žaneiro Penjos favelų komplekso sakė sunkiai prisimenantis, kada paskutinį kartą balsavo rinkimuose, tačiau mano, kad tai tikriausiai buvo 2000-aisiais, kai balsavo už Lulą.
Pagrindine priežastimi, dėl kurios nustojo balsuoti, jis įvardijo korupciją. „Nėra gerų pasirinkimų. Nė vienas iš jų man netinka. Verčiau pateiksiu paaiškinimą, kodėl nebalsavau“, – sakė jis.
Brazilijoje balsavimas privalomas 18–70 metų piliečiams. Tie, kurie nebalsuoja be pateisinamos priežasties, turi sumokėti nedidelę baudą.
54 metų taksi vairuotojas Matusalemas Aguiaras iš skurdžios Rio de Žaneiro Belford Roksu savivaldybės sakė norintis, kad politikoje galėtų dalyvauti tik nepriekaištingos reputacijos kandidatai. Vis dėlto jis nekreips dėmesio į F. Bolsonaro atžvilgiu atliekamus korupcijos tyrimus ir vis tiek už jį balsuos.
„Reikia permainų, – sakė M. Aguiaras, Rio centre laukdamas kito keleivio. – Kai kurie žmonės turi labai daug galios, tačiau netinkamai valdo šalį.“