Savo tyrime žurnalistas remiasi buvusio Vengrijos ministro pirmininko Miklóso Németho, vadovavusio šalies vyriausybei 1988–1990 metais, liudijimu.
M. Némethas prisiminė susitikimą, įvykusį prieš pat 1990 metų kovą surengtus Nacionalinės Asamblėjos rinkimus.
Pasak jo, tuometinis gynybos ministras Ferencas Kárpáti perdavė jam tris ranka rašytų žvalgybos pranešimų originalus su parašais. Teigiama, kad jų autorius buvo V. Orbánas.
Vengrija žengia istorinį žingsnį – paviešins dešimtis tūkstančių saugumo policijos bylų
Žurnalisto teigimu, šiuose pranešimuose V. Orbánas esą pateikė informaciją apie kartu su juo Zalaegerszege karinę tarnybą atlikusius karius.
Buvęs Vengrijos premjeras aprašė tarnybos draugų elgesį, politines pažiūras, seksualinį gyvenimą ir religinius įsitikinimus.
Susiję straipsniai
M. Németho teigimu, jis negalėjo patvirtinti nei dokumentų autorystės, nei rašysenos ar parašų autentiškumo, nors jam atrodė, kad rašyseną ir parašus atpažįsta. Dokumentus jis grąžino F. Kárpáti, o kopijų nepasiliko.
Likus keliems mėnesiams iki F. Kárpáti mirties 2013 metais, M. Némethas pasiteiravo, kas nutiko šiems dokumentams. Pasak jo, buvęs Vengrijos gynybos ministras atsakė, kad jie yra pas Karinio saugumo direktorato generalinį direktorių Gézą Stefaną.
G. Stefanas tarnavo karinėje žvalgyboje, buvo mokęsis KGB Maskvoje ir, daugelio šaltinių teigimu, garsėjo tuo, kad kaupė kompromituojančią medžiagą apie Vengrijos politikos, verslo ir teisėsaugos elito atstovus.
Žurnalistas pažymi, kad šie dokumentai iš G. Stefano seifo dingo kitą dieną po jo mirties 2009 metais.
Šios informacijos nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti. V. Orbáno atstovas spaudai ją pavadino melaginga.
M. Némethas savo turima informacija pasidalijo po valdžios pasikeitimo Vengrijoje, kai dėl teisės aktų pakeitimų atsirado galimybė ją paviešinti.
„Pasak jau į pensiją išėjusio Németho, pastaraisiais metais jis laukė teisės aktų pakeitimų, kurie leistų paviešinti jo turėtą medžiagą. Todėl rugsėjį, Vengrijos vyriausybei priėmus įstatymą, išplečiantį galimybes susipažinti su valstybės dokumentais, jis perdavė šią medžiagą archyvui“, – rašė Szabolcsas Panyi.
Trečiadienį Vengrijos valdžia įvykdė savo pažadą ir paviešino duomenis apie dešimtis tūkstančių žmonių, kurie komunistinio režimo laikotarpiu (1945–1989 m.) buvo šalies valstybės saugumo institucijų informatoriai.
Dieną prieš archyvų paviešinimą, antradienį, V. Orbánas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė kelis komunistinio laikotarpio valstybės saugumo tarnybų pranešimus apie save ir savo žmoną.
Tarp jų buvo ir pranešimas apie „Viktoro Orbáno veiklą“, kuriame nurodyta, kad jį buvo „bandyta užverbuoti“, tačiau jis atsisakė bendradarbiauti.
Be to, V. Orbánas tvirtino, kad jis ir jo žmona buvo sekami, pas juos buvo siunčiami informatoriai, o darbo vietoje, bute ir net miegamajame buvo įrengta pasiklausymo įranga.