P. Magyaro vizitu Berlyne Vengrija sieks įtvirtinti proeuropietišką kursą

Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras pirmadienį pradės dviejų dienų vizitą Vokietijoje, rengiamą praėjus šešiems mėnesiams po to, kai jis atėjo į valdžią ir nustatė naują proeuropietišką Budapešto užsienio politikos kryptį.
P. Magyaras.
Daugiau nuotraukų (1)
Nuo darbo premjero poste pradžios gegužės mėnesį konservatyvių pažiūrų lyderis siekia atkurti santykius su Europos Sąjunga (ES) ir pagrindinėmis šios Vidurio Europos šalies sąjungininkėmis bei partnerėmis.
Santykiai buvo pašliję per 16 metų trukusį buvusio ministro pirmininko nacionalisto Viktoro Orbano valdymo laikotarpį, kurį lydėjo dažni ginčai su Briuseliu ir kitomis ES valstybėmis.
P. Magyaras pirmadienio vakarą turėtų pasakyti pagrindinę kalbą apie Europos ateitį ir Vengrijos vaidmenį ES renginyje, kurį organizuoja Konrado Adenauerio fondas – viena svarbiausių Vokietijos centro dešiniųjų politinių organizacijų.
Antradienį numatytas jo susitikimas su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.

Vengrija žengia istorinį žingsnį – paviešins dešimtis tūkstančių saugumo policijos bylų

Vengrijos delegacijoje taip pat turėtų būti užsienio reikalų, ekonomikos, energetikos, gynybos ir vidaus reikalų ministrai, kurie planuoja surengti derybas su savo kolegomis iš Vokietijos.
Vokietija yra didžiausia Vengrijos prekybos partnerė, o Vengrijoje veikia stambių Vokietijos pramonės bendrovių gamyklos, įskaitant automobilių gamintojus „Audi“, BMW ir „Mercedes“.
P. Magyaras pažadėjo būti „sąžiningu ir patikimu“ partneriu, kai birželio mėnesį jį paskutinį kartą priėmė F. Merzas.
„Šis naujas vizitas užbaigs intensyvų diplomatijos laikotarpį“, – naujienų agentūrai AFP sakė Berlyne įsikūrusio Europos politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Danielis Hegedusas ir pridūrė, kad P. Magyarui iš esmės pavyko atkurti Vengrijos reputaciją.
„Per pastaruosius šešis mėnesius jis įgyvendino savo užsienio politikos prioritetus: užtikrino ES finansavimą Vengrijai ir sugrąžino (…) strateginius santykius su ES institucijomis bei valstybėmis į tinkamas vėžes“, – kalbėjo D. Hegedusas.
ES spalį atblokavo 4,2 mlrd. eurų lėšų, kurios buvo įšaldytos V. Orbano valdymo laikotarpiu, nes Budapeštas, vadovaujant P. Magyarui, įgyvendino teisinės valstybės reformas.
Dar 12,4 mlrd. eurų išmokėjimas kol kas nepatvirtintas, nes Briuselis vertina, ar įgyvendintos priemonės atitinka nustatytus reikalavimus.
D. Hegedusas pažymėjo, kad Vengrija taip pat pasiuntė teigiamą signalą Europos sąjungininkėms, kai rugsėjį dėl saugumo priežasčių išsiuntė iš šalies 10 Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojų.
Valdant V. Orbanui, Vengrija neprisijungė prie kitų Europos šalių, kurios po 2022 m. prasidėjusios Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą masiškai išsiuntė Rusijos diplomatus.
Tačiau D. Hegedusas atkreipė dėmesį, kad nėra akivaizdžios pažangos mažinant Vengrijos priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.
„Nemanau, kad Vengrijai pavyks laikytis ES nustatyto termino iki 2027 m. pabaigos visiškai atsisakyti gamtinių dujų importo iš Rusijos. Ji prašys lankstumo“, – sakė jis.
VengrijaPeteris MagyarasVokietija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.