Rusijoje prasidėjo medžioklė: laisvę gali kainuoti net nuotrauka

Rugsėjį Rusijos Jaroslavlio mieste teismas vidutinio amžiaus vyrui skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę pataisos kolonijoje – tokią, kokia paprastai skiriama už itin žiaurias žmogžudystes. Tačiau jo nusikaltimas buvo fotografuoti Ukrainoje žuvusių Rusijos kareivių antkapius.

Kremliui vengiant viešinti tikruosius nuostolius mūšio lauke, nepriklausomi žurnalistai ir aktyvistai fotografijomis dokumentuoja karo aukas. Šie duomenys atskleidžia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai yra gerokai didesni, nei Maskva pripažino viešai.

Vokietijoje veikiančio Leibnico šiuolaikinės istorijos centro mokslininkas Janas C. Behrendsas teigė, kad vis daugėjantys karių kapai kelia didelį valdžios susirūpinimą, nes primena apie nesėkmingą Vladimiro Putino karą.

„Daugėjantys kapai – tai vaizdas, kuris valdžiai neabejotinai labai nepatinka, nes primena apie Putino karo nesėkmę. Tiek daug žmonių žuvo“, – sakė J. C. Behrendsas.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos institucijos įspėjo, kad už karinių kapų fotografavimą gali grėsti net įkalinimas iki gyvos galvos. Federalinės saugumo tarnybos pareigūnai taip pat pradėjo patruliuoti šalies kapinėse ir ieškoti galimų pažeidėjų, o nuo vasaros įvairiose Rusijos vietose buvo suimta kelios dešimtys žmonių.

Per uždarus teismo procesus jiems oficialiai pateikiami kaltinimai valstybės išdavyste, konkrečiai – bendradarbiavimu su Ukrainos žvalgybos tarnybomis.

Rusijos nuostoliai nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios yra milžiniški. Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės „Mediazona“ ir BBC Rusijos tarnybos sukurtoje žuvusių karių apskaitos duomenų bazėje „Russia 200“ nurodytos beveik 283 tūkst. žuvusių Rusijos karių pavardės ir informacija apie jų žūties aplinkybes.

„Mediazona“ informaciją renka iš viešai prieinamų šaltinių, įskaitant socialinių tinklų įrašus ir vietos žiniasklaidos pranešimus. Vis dėlto ši redakcija neturi pakankamai išteklių ir galimybių užfiksuoti kiekvieną mūšio lauke žuvusį Rusijos kariškį.

Kitų organizacijų vertinimais, tikrasis žuvusiųjų skaičius yra gerokai didesnis. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija ir Nyderlandų žvalgybos tarnybos skaičiuoja, kad Rusijos nuostoliai viršija pusę milijono kareivių, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepą paskelbė, kad Ukrainoje žuvo 700 tūkst. Rusijos kareivių.

Net ir patys kukliausi Rusijos nuostolių Ukrainoje vertinimai gerokai viršija Sovietų Sąjungos kariuomenės aukų skaičių Afganistane. Šis karas prasidėjo 1979 metais ir truko beveik dešimtmetį, o tuomet, kaip ir dabar, Kremlius stengėsi nuslėpti tikrąją karo kainą.

Istorijos profesorius Jeffas Jonesas iš Šiaurės Karolinos universiteto priminė, kad Afganistane žuvusių sovietų karių artimiesiems buvo draudžiama ant antkapių iškalti vietovę, kurioje mirė jų šeimos narys.

„Ant kapo nebuvo galima pažymėti nieko, kas rodytų, kad žmogus žuvo kare“, – pasakojo J. Jonesas. Jis pridūrė, kad kai kurie artimieji netgi buvo priversti laidotuves rengti naktį, kad jos neatkreiptų visuomenės dėmesio.

Vėliau artimiesiems buvo leista ant antkapių iškalti žodžius „didvyriškai žuvo vykdydamas tarptautinę pareigą“. Tačiau užrašas „žuvo Afganistane“ taip ir nebuvo leidžiamas.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Kremlius iš pradžių nebuvo toks uždaras. 2022 metų rugsėjį, praėjus šešiems mėnesiams nuo plataus masto invazijos pradžios, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad konflikte žuvo 5 937 Rusijos kareiviai.

Vėliau oficialių pareiškimų apie Rusijos kariuomenės nuostolius beveik nebeliko. Maskvai vadinamąją specialiąją karinę operaciją vis labiau paverčiant užsitęsusiu karu, buvo pradėta aktyviau riboti informaciją ir užkirsti kelią nepriklausomiems tyrimams.

2024 metų balandį Kremliaus atstovas spaudai žurnalistams priminė, kad informacija apie kariuomenės nuostolius yra valstybės paslaptis. Jis taip pat pareiškė, kad pranešimai apie žuvusius karius priklauso išimtinei Gynybos ministerijos kompetencijai.

Tais pačiais metais Rusijos oficialioji statistikos tarnyba „Rosstat“ uždraudė prieigą prie duomenų apie perteklinį mirtingumą šalyje. Ši statistika buvo viešai prieinama nuo 10-ojo dešimtmečio, kai vykdant pertvarkos ir viešumo politiką buvo pradėta liberalizuoti informacijos sklaida.

Šie „Rosstat“ duomenys buvo itin svarbūs tikrinant informaciją apie kariuomenės nuostolius ir paneigiant valdžios pateikiamus teiginius. „Mediazona“ redaktorius ir duomenų bazės „Russia 200“ bendraautoris Dmitrijus Treščaninas paaiškino, kad oficiali statistika suteikdavo nepriklausomiems tyrėjams papildomą pagrindą savo skaičiavimams patvirtinti.

„Mes galime suskaičiuoti kiekvieną žmogų pagal vardą ir pavardę, tačiau visada atsiras kas nors iš valdžios, kuris pasakys: „Tai melas.“ Tačiau kai turite oficialius duomenis, patvirtinančius mūsų skaičiavimus, nieko nebegalima padaryti“, – sakė D. Treščaninas.

Maskva taip pat ėmė riboti informaciją apie teismo procesus, susijusius su žuvusiais kariais. 2025 metų pradžioje Rusijos žurnalistai pastebėjo precedento neturintį teismo bylų, kuriose kariai buvo oficialiai pripažįstami dingusiais be žinios arba mirusiais, skaičiaus augimą.

Kariniai daliniai paprastai kreipiasi į teismus, kad šie paskelbtų karį mirusiu, kai jis kelis mėnesius negrįžta iš mūšio lauko. D. Treščaninas pasakojo, kad bylų skaičius augo itin sparčiai.

„Jų daugėjo eksponentiškai – tai buvo didelė naujiena. Pradedi nuo 40 tūkst. bylų, po keturių mėnesių jų jau yra 70 tūkst., o dar po dviejų mėnesių – 90 tūkst. Kiek iš viso tokių žmonių galėtų būti?“ – klausė jis.

Duomenų bazėje „Russia 200“ užfiksuota, kad 2025 metais tokių bylų skaičius beveik siekė 90 tūkst. Tai daugiau nei dešimt kartų viršijo ankstesnių invazijos metų rodiklius.

Tačiau, pasak D. Treščanino, tam tikru momentu valdžia tiesiog apribojo prieigą prie šios informacijos. 2025 metų pabaigoje teismo procesai dėl dingusių be žinios ar mirusiais paskelbtų karių buvo įslaptinti.

Dėl vis didėjančio spaudimo žurnalistai taip pat atsargiau naudoja kapinių fotografijas. Anksčiau antkapių nuotraukos ir laidotuvių vaizdo įrašai buvo vieni svarbiausių informacijos šaltinių, ypač pirmaisiais Rusijos invazijos mėnesiais, kai kitų duomenų beveik nebuvo.

„Nuotraukos iš kapinių ir laidotuvių vaizdo įrašai mums buvo svarbus informacijos šaltinis pačioje Rusijos invazijos pradžioje, kai kitos informacijos beveik nebuvo“, – paaiškino D. Treščaninas. Tačiau Kremliui perpratus šį informacijos rinkimo būdą, jis tapo pernelyg pavojingas.

„Mūsų savanoriai kapinėse buvo užpuldinėjami“, – pridūrė „Mediazona“ redaktorius.

Rusijos karinių nuostolių slėpimas, pasak Rusijos karo analitiko Iano Matvejevo, yra susijęs ir su Maskvos pastangomis toliau verbuoti karius plataus masto invazijai į Ukrainą. I. Matvejevas taip pat yra velionio Rusijos disidento Aleksejaus Navalno bendražygis.

Jo teigimu, informacijos slėpimas leidžia valdžiai klaidinti potencialius naujokus ir išvengti klausimų apie tikimybę išgyventi fronte. Jei norintys pasirašyti sutartį su kariuomene galėtų lengvai sužinoti, kokia dalis kontraktininkų grįžta gyvi arba kiek laiko fronte paprastai išsilaiko naujai užverbuotas karys, Rusijai būtų itin sunku pritraukti net 30 tūkst. karių per mėnesį.

„Tai būdas apgauti potencialius naujokus. Jei žmonės galėtų lengvai sužinoti, kokia dalis kontraktininkų išgyvena fronte arba kiek laiko gali ištverti naujas karys, būtų nepaprastai sunku kas mėnesį užverbuoti net 30 tūkst. karių“, – teigė I. Matvejevas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad slėpdama nuostolius Maskva gali siekti padaryti įspūdį ir užsienio auditorijai, ypač JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Tokiu būdu Kremlius esą mėgina įtikinti D. Trumpą, kad V. Putino kariuomenė jau yra arti pergalės kare.

Kremliui įvedant vis naujus informacijos ribojimus, žurnalistai priversti nuolat keisti savo darbo metodus. Tačiau D. Treščaninas pabrėžė, kad Rusijos teritorija yra didelė, todėl informacijos slopinimas vienoje vietoje nebūtinai reiškia, jog jos neatsiras kitur.

„Rusija yra didelė. Jei kažkas vienoje vietoje yra nuslopinama, vadinasi, priešingai, kažkas kitoje vietoje ima augti“, – sakė D. Treščaninas.