Rusija vėl leido tiekti Iranui zenitines raketų sistemas S-300

Rusija tvirtina, kad kontraktas tiekti Iranui šiuolaikines raketų sistemas buvo sustabdytas 2010 metais, kai, Vakarams spaudžiant, Jungtinės Tautos paskelbė sankcijas Iranui dėl pastarajame vykdomos branduolinės programos, tačiau dabar pasaulio galiūnės ir Teheranas jau turi tarpinį susitarimą dėl tos branduolinės programos apribojimo.

Pasaulio galiūnėms, tarp jų ir Rusijai, pavykus pasiekti tarpinį susitarimą su Iranu, atrodo, kad Rusija skuba pirmoji pasinaudoti sankcijų Teheranui panaikinimu.

Kitas aukšto rango pareigūnas informavo, kad Rusija Iranui pagal barterinį susitarimą, mainais į naftą, pradėjo tiekti grūdus, įrangą ir statybines medžiagas.

Daugiau nei prieš metus šaltiniai „Reuters“ pranešė, kad Maskva su Teheranu tarėsi dėl 20 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimo, pagal kurį Rusija pirktų iki 500 tūkst. Irano naftos per dieną, mainais už rusišką įrangą ir prekes.

Abiejų šalių pranešimuose nuo tada pateikiama prieštaringa informacija apie tai, ar šalys pasirašė barterinę sutartį, tačiau užsienio reikalų viceministras Sergejus Rybakovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija pradėjo Iranui tiekti prekes pagal sutartį „nafta už produktus“.

„Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į pradedamą vykdyti susitarimą „nafta už produktus“, kuris yra labai reikšmingas“, – sakė S.Rybakovas aukštųjų parlamento rūmų deputatams, kalbėdamas apie derybas su Iranu.

„Mainais už Irano naftos žaliavą mes tiekiame tam tikrus produktus, – paaiškino viceministras. – Dabartinis sankcijų (Iranui) režimas to nedraudžia ir neriboja“.

Pasak jo, tai yra „normalus kelias, ir būtent taip reikia veikti“.

Viceministras atsisakė pateikti daugiau informacijos šiuo klausimu.

Rusijos žemės ūkio ministerija, Rusijos energetikos ministerija ir Iranas pranešimų šiuo klausimu nepateikė.

Rusija tikisi ekonominės ir prekybinės naudos iš galutinio susitarimo su Iranu, kuris turėtų būti sudarytas pagal Lozanos politinį pagrindų susitarimą tarp Teherano ir šešių galingųjų šalių, įskaitant Rusiją, Jungtines Valstijas, Prancūziją, Britaniją, Vokietiją ir Kiniją.

Planuojama, kad galutinė išsami sutartis, dėl kurios tebevyksta derybos, bus parengta iki birželio 30-osios.

Iranas yra trečioji šalis iš perkančiųjų daugiausia Rusijos kviečių. Maskva ir Teheranas jau daugiau kaip metus derasi dėl barterio. Rusijos valstybinė grūdų prekybos bendrovė rugsėjį sumažino savo potencialaus grūdų tiekimo Iranui kainą barterio sąlygomis iki 500 mln.dolerių per metus. Gruodį Irano naftos ministras neigė, kad Teheranas ir Maskva jau yra netoli susitarimo.

S.Riabkovas užsiminė, kad Rusija turėjo didelių vilčių, jog stabilus (grūdų) tiekimas Iranui atsipirktų bendradarbiaujant energetikos srityje, kai tarptautinės sankcijos Islamo Respublikai bus atšauktos.

Pasak jo, jei būtų atšauktos sankcijos Teheranui, Maskva pasirengusi bendradarbiauti naftos ir dujų sferoje.

„Tango (šokiui reikia) dviejų: mes pasirengę siūlyti savo paslaugas, ir esu tikras, kad jos gana pelningai žiūrėsis kitų šalių atžvilgiu“, – sakė S.Riabkovas.

„Mes niekada nepalikome Irano sudėtingoje padėtyje... Ir dėl naftos, ir dėl dujų, manau, mūsų bendradarbiavimo nereikėtų neįvertinti“, – pridūrė jis.

S.Riabkovas dar priminė Maskvos požiūrį į ginklų embargą Iranui – jį taip pat reikėtų atšaukti, pasirašius galutinę sutartį dėl branduolinės programos.

Vienas Rusijos parlamentarų paklausė S.Riabkovo, ar sankcijų Teheranui atšaukimas nepakenks Rusijos pozicijai pasaulinėje energetikos rinkoje, pavyzdžiui, kaip pagrindinės dujų tiekėjos Europai.

„Kol kas nesu įsitikinęs, kad Iranas bus pasirengęs greitai ir dideliais kiekiais tiekti gamtines dujas iš savo telkinių į Europą, – atsakė S.Riabkovas. – Tam reikalinga kita infrastruktūra, kurią įrengti per vieną valandą sudėtinga“.

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pareiškė esanti pasirengusi greitai pateikti Iranui zenitines raketų sistemas S-300, kai tik bus politinis sprendimas.

„Jeigu bus priimtas politinis sprendimas teikti Iranui sistemas S-300 iš turimų Rusijos ginkluotųjų pajėgų arsenalo, manau, kad Gynybos ministerija operatyviai įvykdys šalies prezidento nurodymą“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ karinės žinybos Generalinių inspektorių valdybos koordinatorius armijos generolas Jurijus Jakubovas.