Ketinimų užimti likusią rytų Ukrainos dalį neatsisakanti Maskva aiškina, kad Ukrainai lieka vis mažiau pasirinkimų sudaryti susitarimui, kuris užbaigtų beveik ketverius metus trunkantį karą su Rusija. Tęsiantis rusų smūgiams Ukrainos energetikos infrastruktūrai, tūkstančiai žmonių Kyjive liko be šildymo, o oro temperatūra nukrito iki -12 °C.
„Kyjivo režimo padėtis blogėja kasdien“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad Ukrainos „sprendimų priėmimo koridorius“ vis „siaurėja“.
Rusija iki šiol atmeta Vakarų pasiūlymus, kuriais siekiama užbaigti karą, aiškina, kad jei diplomatinės pastangos neduos rezultatų, likusi Ukrainos teritorija, kurią Maskva paskelbė Rusijos dalimi, bus užimta jėga.
„Atėjo laikas Zelenskiui prisiimti atsakomybę ir priimti atitinkamą sprendimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai, manytina, ragindamas Kyjivą sutikti su Maskvos maksimalistiniais reikalavimais.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja, kad Kyjivas pasitrauktų iš rytinės ir pietinės Ukrainos dalių, nurodydamas taip kaip būtiną sąlygą paliauboms.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą reiškė nusivylimą abiem pusėmis, nes po kelių mėnesių derybų proveržio pasiekti nepavyko.
Ukrainos, JAV ir Europos derybininkai jau susitarė dėl 20 punktų plano, kuriuo siekiama užbaigti karą, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai yra pakoreguota versija pradinio 28 punktų pasiūlymo, kurį iš pradžių pateikė Vašingtonas ir kuris buvo itin palankus Maskvai.
Kremlius po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų apie sutartus pakeitimus nuosekliai reikšdavo pasipiktinimą.
D. Peskovas teigė, kad dialogas su Jungtinėmis Valstijomis tęsiasi.
Europiečiai surengė daug derybų su amerikiečiais, sakė jis, ir „svarbu, kad Rusijos pusė taip pat pateiktų savo nuomonę apie šias diskusijas“.
Kremlius atmetė galimybę, kad Didžioji Britanija ir Prancūzija po Kyjivo paliaubų su Maskva siųstų karius į Ukrainą, vadindamas juos potencialiais „teisėtais taikiniais“ Maskvai.
Vasario 24 d. bus ketveri metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, per kurią žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, buvo nuniokota didžioji dalis rytinės šalies dalies, milijonams žmonių teko palikti namus.
Rusija yra susirūpinusi dėl NATO karių Grenlandijoje
Rusija taip pat pareiškė esanti rimtai susirūpinusi dėl to, kad į mineralų turtingą arktinę Grenlandijos salą, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina užimti, atvyko NATO pajėgų kontingentas.
Prancūzija, Švedija, Vokietija ir Norvegija trečiadienį paskelbė, kad salos sostinėje Nuke dislokuos karius, dalyvausiančius žvalgybos misijoje.
Šis pranešimas pasirodė po to, kai Vašingtone įvyko JAV, Danijos ir Grenlandijos pareigūnų susitikimas, kurio šalims nepavyko atkalbėti D. Trumpo nuo ketinimų užimti šią salą.
D. Trumpas teigia, kad Grenlandija yra gyvybiškai svarbi JAV saugumui ir kad, jei jos nepasiglemš Vašingtonas, tai padarys „Kinija arba Rusija“.
„Padėtis, susidariusi aukštosiose platumuose, mums kelia didelį susirūpinimą“, – trečiadienį vakare paskelbtame pareiškime teigė Rusijos ambasada Belgijoje, kur yra įsikūrusi NATO būstinė.
NATO „didina ten esančių karinių pajėgų kontingentą, prisidengdama melagingu didėjančios Maskvos ir Pekino grėsmės pretekstu“, pridūrė ambasada.
Nei Rusijos užsienio reikalų ministerija, nei Kremlius, kurių pareiškimai turi didesnį svorį nei atskirų ambasadų, neseniai įvykusio pajėgų dislokavimo nekomentavo.
Pastaraisiais metais Arktyje esančias savo karines pajėgas sustiprino tiek NATO, tiek Rusija, nes, jūros ledams tirpstant, šis regionas tampa prieinamas tarptautinei laivybai ir kalnakasybai.
D. Trumpas savo pareiškimais daro beprecedentį spaudimą NATO – aljansui, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo yra Vakarų saugumo pagrindas.
Bloko narėms nesutariant dėl Grenlandijos, jų gebėjimas pasiekti susitarimą kitais klausimais darosi „vis mažiau prognozuojamas“, pareiškė Rusijos ambasada.