„Silpnos valstybės laimi, jei nepralaimi. Stiprios valstybės pralaimi, jei nelaimi“, – rašė Rusijos karą prieš Ukrainą analizuojantis ekspertas.
Profesorius nuomone, tai reiškia, kad dabartinė aklavietė kare yra Ukrainos pergalė ir Rusijos pralaimėjimas.
„Nors panašu, kad D. Trumpo administracija to nesupranta, atrodo, kad Vladimiras Putinas gyvena įsivaizduojamame pasaulyje“, – pridūrė jis.
Laidoje „Valanda su Valatka“ – kaip Rusija baugina Lietuvą?
Autorius priminė, kad V. Putino politikos kritika vis dažniau pasigirsta net tarp Kremliaus propagandistų. Visų pirma apie tai rašė prorusiškuose sluoksniuose gerai žinomas tinklaraštininkas Ilja Remeslo.
„Vladimiras Putinas nėra teisėtas prezidentas. Vladimiras Putinas privalo atsistatydinti ir būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip karo nusikaltėlis ir vagis“, – skelbė I. Remeslo.
„Craftas, žinoma, nėra vienintelis rusas, kuris tiki, kad V. Putinas naikina Rusiją. Jų gali būti tūkstančiai ar net milijonai.
Susiję straipsniai
Kad ir koks būtų skaičius, faktas, kad proputiniškas entuziastas išvydo šviesą ir laiko savo buvusį stabą karo nusikaltėliu, yra gilus. Tai rodo, kad V. Putinas vaikšto plonesniu ledu, nei jis mano“, – teigiama straipsnyje.
Tačiau A. J. Motylas mano, kad V. Putinas turi žinoti apie netvarką, į kurią pateko, nes „valo Rusijos elito atstovus“.
„Nors, ko gero, jis net nesuvokia realybės – tai vargu ar pirmas kartas Rusijos istorijoje, kai caras kentėjo nuo megalomanijos“, – tęsė profesorius.
Autorius daro išvadą, kad tai bloga žinia Vakarams, nes V. Putinas, turintis pergalės iliuziją, neturės jokios paskatos baigti karą.
„V. Putino psichologinė būsena taip pat leidžia manyti, kad agresija prieš Estiją, o kartu ir prieš NATO, yra visiškai įmanoma.
Kremlius galbūt bandė padėti pagrindą hibridinei agresijai, neseniai surengdamas propagandinę operaciją, kurią neseniai aprašė patyręs Rusijos stebėtojas Paulas Goble'as, siekdamas imituoti Rusijos pasipriešinimo judėjimo egzistavimą Estijoje.
V. Putino iliuzijos, kartu su jo noru atgaivinti Sovietų imperiją ir pažeminti NATO, reiškia, kad jis gali labai gerai įsivaizduoti, jog šiaurės rytų Estijos rusakalbių gyventojus labai reikia išlaisvinti iš „neonacistinio“ režimo Taline – lygiai taip, kaip jis sakė apie Ukrainos Donecko ir Luhansko sritis“, – rašė A. J. Motylas
Profesorius citavo daugelio stebėtojų nuomonę, kad V. Putinas gali nuspręsti pulti NATO, nors tai nėra pats racionaliausias sprendimas.
Anot jo, Kremliaus vadovas gali ignoruoti tai, kad dabartiniai Rusijos iššūkiai apima būtinybę atgaivinti nekarinį ekonomikos segmentą, didinti investicijas į pažangias technologijas ir reintegruoti šimtus tūkstančių veteranų į civilinį gyvenimą.
V. Putinas taip pat gali atstatyti nuniokotą Ukrainos žemę, kurią ji užgrobė, ir atstatyti savo pozicijas buvusioje sovietinėje erdvėje.
„Nė vienas iš šių veiksnių nesutrukdė V. Putinui pasiduoti savo istorinei manijai įsiveržti į Ukrainą ir tęsti karo veiksmus penkerius metus. Jie taip pat nesutrukdys jam sukurti netikrą pasipriešinimo judėjimą Estijoje ir paskui skubiai ateiti jam į pagalbą“, – rašė autorius.
Jis pridūrė, kad tik du dalykai gali sustabdyti Rusiją: „Tokio masto pralaimėjimas mūšio lauke, kokį pamatys net V. Putinas, arba tūkstančių žinomų balsų, pareiškusių, kad V. Putinas turi pasitraukti, atsiradimas“.
Tuo tarpu Rusijoje toliau didėja interneto blokavimo mastas. Valdžia išjungia mobilųjį internetą, taip pat blokuoja vis daugiau užsienio programų, kuriomis naudojasi milijonai rusų.
Šalies gyventojų pasitikėjimo V. Putinu lygis neįprastai mažėja. Ir nors rodikliai vis dar neįprastai aukšti, jie pasiekė žemiausią lygį nuo 2022 m. vasario 20 d.