Leidinys remiasi JAV žvalgybos informacija, pagal kurią Rusija gali pulti NATO nuo šio rudens iki 2029 metų. Vis dėlto, autoriaus vertinimu, Kremliui nebūtina skelbti tiesioginio karo Aljansui, nes Rusija gali apsiriboti hibridine kampanija prieš Vakarus.
A. Rivkino teigimu, ši vasara Rusijai Ukrainoje tapo nesėkmių laikotarpiu: Rusijos kariuomenė mūšio lauke pateko į aklavietę, o Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločiai orlaiviai padarė žalos Rusijos užnugariui. Būtent šiame kontekste Europoje pradėjo daugėti diversijų.
Autorius mano, kad, Kremliaus požiūriu, Europa vis labiau įsitraukia į karą Ukrainoje, nes šiuo metu ji yra pagrindinis finansinės paramos šaltinis. Be to, Ukraina savo gamybos bazes įkūrė keliose Vakarų šalyse, tarp jų Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje.
V. Putinas atvyko į Indijoje vyksiantį BRICS viršūnių susitikimą: planuose – pokalbis su Xi Jinpingu
Žurnalistas pažymi, kad Rusijos specialiosios tarnybos „beveik neabejotinai“ pajėgios smogti Europos teritorijai. Vakarai tam rengiasi ir nagrinėja įvairius galimo Rusijos įsiveržimo scenarijus.
Tarp svarstomų scenarijų – ribotas įsiveržimas į Baltijos šalis, „žudymo zonos“ sukūrimas pasitelkiant bepiločius orlaivius ir strateginė Baltijos jūros blokada. Vis dėlto kol kas Rusija viešai nėra pasirengusi tokiam scenarijui.
Vietoj to Rusija toliau vykdo hibridinį karą, į kurį jau bando reaguoti Europos specialiosios tarnybos. Tačiau, kaip pažymi leidinys, Rusijai nesvarbu, ar jos operacijos bus įgyvendintos, nes tokiomis operacijomis pirmiausia siekiama daryti moralinį spaudimą.
„The Atlantic“ rašo, kad kol kas šiomis operacijomis Rusija nepasiekė savo tikslo – sustabdyti ginklų, pinigų ir žvalgybinės informacijos srautą į Ukrainą. Atsižvelgiant į didėjančių tolimojo nuotolio atakų mastą, Ukraina gauna vis daugiau priemonių, ginklų ir žvalgybinės informacijos, mano autorius.
Susiję straipsniai
„Tačiau V. Putinas šios kampanijos reikalauja ne šiaip sau. Naudodamas nebrangias priemones, vienkartinius operatyvininkus ir nuolatinį bauginančių informacijos nutekėjimų srautą Kremlius ruošia milijonus Vakarų gyventojų plataus masto karui prieš Europą. Nepriklausomai nuo to, ar šis karas tikėtinas, V. Putinas reikalaus nuolaidų mainais į jo nutraukimą“, – straipsnį baigia A. Rivkinas.
Anksčiau Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai teigė, kad Rusijos puolimas prieš Europą gali įvykti anksčiau, nei prognozuoja Vakarų žvalgyba. Tokią išvadą jie padarė atsižvelgdami į CŽA vadovo Johno Ratcliffe'o vizitą Maskvoje.
Ekspertai pažymėjo, kad tokiais vizitais paprastai siekiama aptarti itin jautrius ir svarbiausius klausimus. Tuo metu „The Globalist“ nurodo, kad Rusija gali rengti pavojingą provokaciją prieš NATO, siekdama savo visuomenei paaiškinti naujos mobilizacijos bangos būtinybę.
Vienas iš galimų scenarijų, leidinio vertinimu, galėtų būti ribotas įsiveržimas į Aljanso teritoriją. Vėliau Kremlius tokį veiksmą galėtų panaudoti kaip pagrindą tolesnei eskalacijai.