Astronomai reiškinį, kuomet pilnas Mėnulis priartėja arčiausiai Žemės, vadina pilnaties perigėjumi. Terminas „supermėnulis“ yra sugalvotas ne astronomų, o astrologo Richardo Nolle. Būtent jis 1979 m. arčiausiai Žemės esantį Mėnulį pavadino „supermėnuliu“.
Birželio 23 dienos naktį pilnatis buvo nutolęs nuo Žemės „tik“ 356 tūkst. 991 km. O po dviejų savaičių nuo perigėjaus, liepos 7 d., Mėnulis bus apogėjuje – toliausiai nuo Žemės nutolusiame taške, „net“ 406 tūkst. 490 km nuo mūsų planetos.
Arčiausiai Žemės pilnatis atsiduria kas 14 Mėnulio mėnesių. Mėnulio mėnesis yra laikotarpis tarp dviejų pilnačių, ir atitinka 29,53059 dienas. Taigi, perigėjai kartojasi kas 1 metus 1 mėnesį ir 18 dienų.
