Po septynias valandas trukusio iššūkio plaukikai išlipo iš Negyvosios jūros gerokai pavargę, o jų maudymosi kostiumėliai buvo sukietėję nuo druskos kristalų.
Sūrus vanduo jiems graužė akis, degino odą ir privertė pajusti menkiausių žaizdelių peršėjimą. Tačiau tokios aukos prireikė, kad būtų pasiektas rekordas: šie 28 plaukikai iš viso pasaulio tapo pirmaisiais žmonėmis istorijoje, perplaukusiais Negyvąją jūrą nuo Jordanijos iki Izraelio krantų.
Iki šiol dar niekas nebuvo įveikęs šios 15 kilometrų ilgio atkarpos dėl itin nepalankių sąlygų plaukti ypač druskingame vandenyje, kuriame rekomenduojama praleisti ne ilgiau kaip 20 minučių.
„Tai išties įspūdinga akimirka, – kalbėjo siekiant rekordo dalyvavusi Naujosios Zelandijos plaukikė Kim Chambers. – Tai buvo geriausio komandinio darbo pavyzdys. Štai kas įvyksta, kai susirenka 28 išprotėję žmonės ir nutaria, kad plaukti per Negyvąją jūrą – puiki mintis.“
Tačiau K.Chambers ir jos kolegų tikslas nebuvo tik pasiekti rekordą. Plaukikai norėjo sukelti pasaulio susidomėjimą sparčiai senkančia Negyvąja jūra.
Ypatingas savybes turinčiam telkiniui gresia pavojus išnykti, nes kasmet vandens lygis sumažėja net po metrą.
„Negyvosios jūros nykimas vyksta ne dėl klimato kaitos, o dėl regiono politikų sprendimų, – tikino organizacijos „EcoPeace Middle East“ padalinio Izraelyje vadovas Gidonas Brombergas. – Didžioji dalis Jordano upės srovės, kuri maitina Negyvąją jūrą, nukreipiama kitoms reikmėms.“
Pernai Izraelis ir Jordanija pasiryžo spręsti problemą ir susitarė dėl kanalo tarp Raudonosios ir Negyvosios jūrų statybos.
Vandens kelias, kurio ilgis būtų maždaug 200 kilometrų, ne tiktai leistų stabilizuoti vandens lygį Negyvojoje jūroje, bet ir leistų tiekti geriamąjį vandenį žmonėms.
Toks kanalas turėtų būti pastatytas per ketverius penkerius metus, bet darbai dar nepradėti.
O tuo metu, kol vyks statybos, druskos koncentracija mažėjant vandens lygiui auga. Tai savo kūnu pajuto ir plaukikai: nors ir dėvėjo kaukes ant veido, vanduo prasisunkė ir kankino.
„Užtenka, kad vienas lašas patektų į akį, ir jausmas bus toks, lyg kas būtų apipylęs tave rūgštimi, – pasakojo K.Chambers. – Man teko išsiimti kontaktinius lęšius. Tad kai pasiekiau krantą, nieko nemačiau.
Mums peršėjo akis, kūną, bet visi plaukėme toliau.
Visi siekėme vieno tikslo – atkreipti dėmesį į Negyvosios jūros problemas. Dėl to verta pasiaukoti.“ (CNN, AP, LR)
