Daugiau kaip 12 mėnesių valdininkai ruošė dokumentą, kuriuo jie tikisi įtikinti teismą. Ieškinio apimtis – 268 puslapiai.
Pagrindinis šio ieškinio argumentas – NPD skleidžia rasistinę smurto ideologiją, tęsiančią skaudžių padarinių Vokietijai sukėlusių nacių tradicijas ir keliančią pavojų demokratijai.
„NPD ideologija ir visa partija nukreipta prieš užsieniečius, kupina paniekos žmogui, ji antisemitinė ir antidemokratiška“, – teigė Reino žemės vidaus reikalų ministras socialdemokratas Rogeris Lewentzas.
Tačiau analitikai įspėja, kad ryžtingas bandymas bausti ir uždrausti neonaciams reikštis politikoje gali baigtis priešingai, negu įsivaizduoja draudimų šalininkai.
Koją pakišo formalumai
2003 metais Vokietija jau bandė užkirsti kelią A.Hitlerio sekėjams. Tačiau nesėkmingai: teisme sumanymas žlugo dėl neva formalių klaidų. Vėliau paaiškėjo, kad NPD viršūnėje buvo Vokietijos vidaus žvalgybos informatorių.
Ar verta stebėtis, kad išteisinta NPD pasijuto dar stipresnė?
Ieškovams ir šį kartą teks įveikti aukštus teisinius barjerus.
Nepaisant skaudžios Vokietijos patirties nacių valdymo laikotarpiu, iki šiol šalies istorijoje buvo uždraustos tik dvi partijos: 1952 metais likviduota nacizmu dvelkusi Socialistinė reicho partija, o po ketverių metų toks pat likimas ištiko ir vakarinėje šalies dalyje veikusią Vokietijos komunistų partiją.
Baimindamiesi nesėkmės šįkart prie ieškinio neprisidėjo nei Vokietijos vyriausybė, nei parlamentas. Jį paruošė 16 Vokietijos žemių.
Vokietis – tik iš prigimties?
Šį kartą ieškovai įsitikinę, kad surinkta medžiaga bus pripažinta neginčytina ir jos užteks uždrausti NPD.
NPD esą skleidžia biologinę-rasistinę liaudies bendrijos koncepciją, kuria remiantis teisė tapti vokiečiu gali būti tik prigimtinė. Ieškovai išsamiai cituoja partijos valdybos išleistą lankstinuką, kuriame surinkti argumentai NPD funkcionieriams.
„Afrikietis, azijietis arba rytietis niekada netaps vokiečiu, nes juk spausdinto popieriaus gabalėlis nekeičia biologinės prigimties.
Todėl kitų rasių atstovai visada bus svetimšaliai, kad ir kaip ilgai jie gyventų Vokietijoje“, – teigiama NPD dokumente.
Oficialiai NPD vengia būti siejama su naciais, tačiau ieškovai teigia suradę aiškių įrodymų, kad NPD tapatinasi su nacionalsocialistų partija ir garbina A.Hitlerį bei Rudolfą Hesą – tiesa, netiesiogiai, „tarp eilučių“. Tai tipiška šių dienų neonaciams visame pasaulyje – ar jie būtų Vokietijoje, ar Rusijoje, ar Lietuvoje.
Pavyzdžiui, jie dažnai išsitatuiruoja skaičius 14/88 arba nešioja jais pažymėtus drabužius. Visuomet galima neva nustebus mirksėti akimis ir pasiteisinti, kad tai – tik nekalti skaičiai.
Tačiau juose užkoduota neonacių ideologijos simbolika – 14 reiškia iš tiek pat žodžių susidedantį ir baltaodžių viršenybę prieš kitas rases šlovinantį Davido Lane’o sakinį: „Mes privalome užtikrinti mūsų žmonių egzistenciją ir baltųjų vaikų ateitį.“
O skaičius 88 reiškia A.Hitlerį šlovinantį šūkį, mat lotynų abėcėlėje aštunta raidė yra H ir du aštuonetai HH reiškia šūkio „Heil Hitler“ trumpinį.
Ieškinyje taip pat teigiama, kad NPD sąmoningai menkina nacionalsocialistų nusikaltimus žmonijai.
Holokausto NPD nepripažįsta, nors atvirai ir stengiasi neneigti – Vokietijoje, kaip, beje, ir Lietuvoje, tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Pavyzdžiui, NPD lyderis Holgeris Apfelis prieš televizijos kamerą reikalauja sulyginti su žeme paminklą nužudytiems Europos žydams Berlyne.
Kita vertus, sąjungininkų bombardavimus nacionalsocialistinėje Vokietijoje NPD atvirai vadina „bombų holokaustu“.
NPD radikalesnė už nacius?
Apžvalgininkas Hajo Funke, analizuojantis dešiniųjų radikalų veiksmus, tvirtina, kad imigrantų atžvilgiu NPD netgi dar radikalesnė už Vokietiją 1933–1945 metais valdžiusius nacionalsocialistus.
„Tai rasistinė, į smurtą orientuota neonacių partija, siekianti pilietinio karo ir trokštanti sukurti Ketvirtąjį reichą.
NPD rinkimų reikalavimas sugrąžinti 10 milijonų užsieniečių į jų numanomą tėvynę yra daug radikalesnis negu nacių reikalavimai žydų atžvilgiu partijos įkuriamajame manifeste 1920 m.
Šiandien šis reikalavimas nukreiptas tiek prieš imigrantus, tiek prieš žydus“, – teigė apžvalgininkas žurnalo „Spiegel“ internetiniam leidiniui.
Organizacijos EXIT, padedančios naujiesiems naciams ištrūkti iš jų užburto rato, vadovas Berndas Wagneris taip pat pastebi, kad NPD propaguoja smurtą.
„Dalis NPD narių – aktyvūs militaristai, tai ypač pastebima regionuose ir įvairiausiose NPD vidaus organizacijose, kur atvirai smurtaujama“, – tvirtino jis.
Tačiau B.Wagneris taip pat mano, kad uždraudus NPD smurto labai nesumažės. Mat dešiniosios pakraipos radikalai ir be partijos paramos gali mobilizuotis, pavyzdžiui, per socialinius tinklus.
Kova – ir prieš turkus
Žvelgiant iš šalies, dėl NPD nuostatų nėra ko net diskutuoti.
2010 metais NPD Meklenburgo žemės skyriaus pirmininko pavaduotojas Udo Pastorsas, kuris kadaise uždirbo milijonus iš juvelyro veiklos, buvo pripažintas kaltu dėl rasinės nesantaikos kurstymo ir nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo lygtinai.
Už ką? Už tai, kad savo kalboje pavadino Vokietiją „žydų respublika“ ir pravardžiavo turkus imigrantus „spermos patrankomis“, o JAV ekonomistą Alaną Greenspaną, buvusį JAV Federalinio rezervo banko pirmininką, – „kumpanosiu“.
Ieškinyje U.Pastorsas cituojamas net keletą kartų. 2009 metais jis iš tribūnos pareiškė, kad Europa yra „baltosios rasės šalis“ ir esą turi teisę ginti baltąją rasę „karine jėga, jeigu reikės“.
NPD nariai vienija militaristiniu pagrindu suformuotas draugų grupuotes ir tas, kurios giriasi suformavusios „nacionaliniu požiūriu laisvas zonas“ – smurtu nuo imigrantų ir politinių oponentų „išlaisvintas“ vietoves.
NPD atvirai grasina smurtu visiems priešininkams – vos tik ji įgis daugiau valdžios.
Partijos biudžete – skylė
Tokius ir panašius grasinimus Vokietijos konstitucinis teismas anksčiau traktuodavo kaip pagrindą uždrausti teisme atsidūrusios organizacijos veiksmus. Tačiau ar to užteks šį kartą?
Ar Konstitucinį teismą įtikins ieškovų argumentai, kad pavojus, kylantis iš šios partijos, tikrai kelia grėsmę demokratijai?
Ar nebus taip, kad NPD pasirodys esanti formaliai per silpna?
Šiaip ar taip, NPD turi tik 5,4 tūkstančio narių ir per pastaruosius rinkimus į Bundestagą laimėjo vos 1,3 proc. balsų.
Šiuo metu jos atstovai tesėdi dviejuose žemių parlamentuose rytinėje šalies dalyje: Saksonijoje ir Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos žemėje. Be to, NPD dar turi vietų dviejų miestų tarybose.
Antra vertus, partijos vyriausybė susiskaldžiusi.
Prieš pat Kalėdas atsistatydino H.Apfelis, vadovavęs partijai 24 metus. Kaip spėjama, koją jam pakišo alkoholizmas ir priekabiavimas prie jaunesnio kolegos – savybės, nepuošiančios net ir NPD lyderio vardo.
Jo vietą iki rudens užėmė kietos rankos politiką vykdantis U.Pastorsas, kuris greičiausiai stengsis dar labiau radikalizuoti NPD. O partijos finansuose žioji skylė.
Pastaruosius metus dėl finansų jai nebuvo ko baimintis. Pirmojo Vokietijos televizijos kanalo ARD vakarinių žinių laidos duomenimis, nuo 2003 metų NPD gavo 20 mln. eurų valstybės paramos. Dar 2012 metais partijai buvo išmokėta 1,4 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Palyginti su kitomis partijomis, tai nėra daug. Be to, NPD gauna nedaug paramos iš visuomenės ir todėl priklauso nuo valstybės paramos.
Tačiau šiais metais NPD nusižengė Partijų įstatymui. Dėl klaidingų duomenų savo ataskaitoje ji buvo nuteista sumokėti 1,27 mln. eurų baudą.
Dabar gali kilti klausimas: kam uždrausti partiją, jeigu ji ir pati baigia sunykti? Ir ar tai nepažeidžia dešiniųjų radikalų žmogaus teisių? Ką apie tai mano Strasbūras?
NPD žada reklamuotis
Dar vienas klausimas, kurį kelia kai kurie apžvalgininkai: ar bandymas uždrausti NPD nerodo valstybės silpnumo?
„Mes turime pakankamai draudimų, su daugeliu jų aš sutinku – tokiu kaip draudimas naudoti nacių simboliką.
Uždrausdami NPD mes leisime visuomenei išvengti konfrontacijos su dešiniuoju ekstremizmu.
Tačiau taip jokiu būdu neišspręsime problemos, pavyzdžiui, nepriversime išmesti rasizmo žmonėms iš galvos“, – įsitikinusi su antisemitizmu ir rasizmu kovojančio „Amadeu Antonio“ fondo vadovė Anetta Kahane.
Kad ir kaip būtų, žmogaus teisių organizacijos pasirengusios viešai remti ieškinį. Jeigu reikės, net ir dvejus metus – tiek, o gal dar net ilgiau gali užtrukti teismo procesas.
Mat svarbiausia – netylėti. Juk su nacizmu dar praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje bandę kovoti žmonės mėgdavo kartoti Edmundo Burke’o frazę: „Viskas, ko reikia blogio triumfui, – kad geri žmonės nieko nedarytų.“ Anuomet taip ir įvyko – geri žmonės nieko nedarė, ir naciai atėjo į valdžią.
Pasekmes pajuto ne tik Vokietija, bet ir visas pasaulis.
Tuo metu NPD nusiteikusi gintis mokydamasi iš tos pačios istorijos.
Mat kai A.Hitleris dar 1923 metais pamėgino perversmu paimti valdžią ir buvo suimtas, jo teismo procesas nesužlugdė nacių.
Priešingai – A.Hitleris ir jo sekėjai teismo procesą pavertė cirku ir panaudojo savo propagandai, kaip ir laiką kalėjime, kuriame būsimasis Vokietijos diktatorius parašė iki šių dienų neonacių garbinamą veikalą „Mano kova“ („Mein Kampf“).
Tad ir šių dienų nacionalistai ketina panaudoti teismo procesą savo propagandai.
Buvęs partijos lyderis Udo Voigtas jau atvirai kalba apie „neregėtas reklamos galimybes“.
Tad Vokietijai darsyk iškilo dilema, ką daryti – lipti ant, regis, to paties grėblio ir tikėtis, kad Vokietija pasimokė iš istorijos, ar palikti demokratiškai visuomenei pačiai realiai vertinti radikalus?
