Vengrijos valdžia siekia apkaltinti B.Kovacsą šnipinėjimu Rusijos naudai. Be to, įtariama, kad jis pumpavo rusiškus pinigus į „Jobbik“ – partijos, kuri 2009 metais su trenksmu įsiveržė į Vengrijos politinę sceną, – fondą.
Kaltinimai B.Kovacsui Vengrijoje sukėlė diskusijų audrą. Bet jie anaiptol nėra sensacingi – Rusija prieš EP rinkimus, per kuriuos kraštutinės jėgos laimėjo net 25 proc. balsų, aktyviai rėmė euroskeptiškas partijas ir taip siekė sumenkinti ES vaidmenį.
Viena tokių partijų – „Jobbik“. Jos nariai vilki nacių laikus primenančias uniformas, spjaudosi antisemitine retorika ir skelbia pavojų dėl Izraelio neva vykdomos Vengrijos kolonizacijos.
Svarbiausia, kad „Jobbik“ lyderiai niekada neslėpė savo palankumo Rusijai.
Dirba radikalų iždininku
Dar 2010-ųjų „Jobbik“ rinkimų programoje pabrėžiama, kad reikia užmegzti ir palaikyti „draugiškus santykius su vis įtakingesne Rusija“. O pernai gegužę partijos lyderis Gaboras Vona pavadino Rusiją „Europos palikimo sergėtoja“.
Taip pat seniai žinoma ir tai, kad B.Kovacsas, Vengrijos spaudoje dabar vadinamas KGBela, yra glaudžiai susijęs su Rusija.
Jis ir mokėsi Maskvoje, ir praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje praturtėjo dirbdamas vienai Sovietų Sąjungos užsienio prekybos bendrovių.
Kai 2009 metais B.Kovacsas buvo išrinktas į EP, Briuselyje jis dažnai garsino Rusijos interesus, dirbo ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitete. Be to, jis yra Europos tautinių judėjimų aljanso – prorusiškų kraštutinių dešiniųjų partijų EP – iždininkas.
Per Krymo krizę B.Kovacsas aktyviai rėmė Maskvą ir net nuvyko į šį pusiasalį stebėti tarptautinės bendruomenės parodija vadinamo referendumo dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos.
Vidaus politikos dalis
Kodėl kaltinimai B.Kovacsui paskelbti būtent dabar? Apžvalgininkų teigimu, tai susiję su įnirtinga populiariausių Vengrijos partijų – „Jobbik“ ir premjero Viktoro Orbano vadovaujamos „Fidesz“ – dvikova.
Manoma, kad neatsitiktinai apie įtarimus prabilta prieš pat EP rinkimus. Su valdžia siejamas dienraštis „Magyar Nemzet“ vieną po kitos skelbė publikacijas apie tai, kad B.Kovacsas slapta susitikinėja su Rusijos saugumiečiais.
Jis taip pat kas mėnesį vyksta į Maskvą ir gyvena su austriško ir rusiško kraujo turinčia žmona – taip pat Rusijos agente.
Be to, skandalas dėl B.Kovaco reiškia, kad gali sumažėti ES spaudimas V.Orbano administracijai. Pastaroji spaudžia žiniasklaidą, bando politizuoti teisinę sistemą, net pažabojo Konstitucinio teismo galias.
Nenuostabu, kad valdančioji dešiniųjų partija „Fidezc“ iškart apkaltino „Jobbik“ valstybės išdavyste ir paragino radikalų lyderį G.Voną atskleisti, ar partijoje nėra kitų panašių Rusijos šnipų.
Tokia kampanija davė vaisių. „Jobbik“ EP rinkimuose pasirodė prastokai ir surinko tik apie 15 proc. balsų. Partiją, kurią balandį per Vengrijos parlamento rinkimus parėmė net 21 proc. rinkėjų, toks rezultatas nuvylė.
Ar kaltas, įrodyti sunku
Paties judėjimo „Jobbik“ lyderiai jau tradiciškai tvirtina, kad kaltinimai B.Kovacsui yra Vakarų ir Izraelio sąmokslas „kolonizuoti Vengriją“.
Esą šių metų gegužę JAV viceprezidentas Joe Bidenas paprašė V.Orbano pareikšti kaltinimus B.Kovacsui. Taip būtų smogta vengrams nacionalistams ir užtikrinta, kad ne „Jobbik“, o socialistai liktų pagrindine opozicine partija Vengrijoje.
Kaip teigia analitikai, B.Kovacsas, neigiantis visus kaltinimus, gali būti teisus tik todėl, kad V.Orbano vyriausybė ir anksčiau pasitelkdavo prokurorus oponentų puolimo kampanijoms.
Kadangi dokumentai, esą įrodantys išdavikiškus B.Kovacso veiksmus, pagal įstatymus bus paviešinti po 30 metų, visuomenė tik 2044-aisiais gali sužinoti, ar europarlamentaras kuo nors nusikalto.
Svarbi ir Rusijai, ir Vakarams
Nors šis skandalas laikomas Vengrijos vidaus politinių batalijų dalimi, jo reikšmė neabejotinai kerta šalies sienas. Ir Briuselyje jau klausiama, kaip giliai Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba (FST) įsiskverbusi į ES institucijas.
Dar 2010-aisiais, kai Anna Chapman ir dar devyni Rusijos agentai buvo sulaikyti Niujorke, buvo galima daryti prielaidą, kad Maskva aktyviai veikia ir Europoje. Rusija dar agresyvesnė posovietinėje erdvėje.
Antai įtakingas Čekijos dienraštis „Lidove Noviny“ neseniai atskleidė, jog Rusijos žvalgyba finansiškai parėmė pilietinės visuomenės organizacijas, kad šios priešintųsi JAV raketinio skydo statyboms šalyje.
Savo ruožtu V.Orbano ir „Fidesz“ ryžtas smogti „Jobbik“, o kartu ir Rusijai, šiek tiek stebina. Mat Vengrijos vyriausybė pastaruoju metu pasižymi prorusiškumu.
Pavyzdžiui, pernai valdžia pasirašė kontraversišką susitarimą su Rusija dėl dviejų branduolinių reaktorių statybos šalyje. O įsiplieskus krizei Ukrainoje su V.Orbanu siejama žiniasklaida skleidė prorusišką propagandą.
Neatmetama, kad V.Orbanas, dabar save vaizduodamas ES interesų gynėju, pavojingai, bet gudriai balansuoja tarp Rusijos ir Vakarų.
Mat Vengrija svarbi ir Rusijai – dėl jos statomo dujotiekio „South Stream“, kuris dujas į Europą tiektų aplenkdamas Ukrainą, ir Bendrijai – dėl noro išplėšti Budapeštą iš prorusiškos, autokratinės politikos gniaužtų.
Parengė Gintaras Radauskas