Pirmąjį liudijimą skaitykite čia.
Buvusio VGTRK informacinių radijo programų bendradarbio liudijimas
Penktadienį 12 valandą dienos Kremliuje vyko trumpas pasitarimas, suvažiavo visi vyriausieji redaktoriai. Mūsų kanalo vyriausiasis redaktorius gavo išspausdintą planą, kur viskas buvo surašyta: kas, kaip, ką geriau pasikviesti kaip ekspertus. Faktiškai gavo metodinius nurodymus, centimetro storio A4 formato lapų šūsnį. Per šį pasitarimą vyriausiasis redaktorius kažką užsirašinėjo, koregavo, pieštuku rašydamas tiesiai ant tų lapų. Man atnešė kai kuriuos lapus iš to aplanko, aš jais vadovaudamasis dirbau kaip pagal planą.
Operatyviesiems gamybiniams pasitarimams Kremliuje vadovavo įvairūs žmonės. Kažkada tai darė Aleksejus Gromovas. O dėl Surkovo nežinau. Paskui juos rengdavo Dmitrijus Sergejevičius (Peskovas. – COLTA.RU) Kai atėjo Dmitrijus Sergejevičius, iš pradžių buvo neblogai. O paskui jau prie jo taip lengvai nebegalėjai prieiti – čia laiškas, čia užsirašyk. Prasidėjo kažkoks Peskovo garbinimas, jis tapo à la (iš prancūzų k. – kaip, panašiai kaip. – Red.) „Putinas – tai aš“. Jis to niekada nesakė, tačiau atrodė būtent taip. O Aleksejus Aleksejevičius visada sakydavo: „Vyrai, kreipkitės, padėsiu kuo reikia.“
Dabar staiga pasirodė kažkokie „selektyvieji pasitarimai su Peskovu“ rytą ir vakare. Nežinau, nuo kurio laiko. Manau, kad mažiausiai per dvi savaites nuo Putino sugrįžimo po to, kai jis buvo dingęs. Jie per sukamąjį įtaisą kalbasi, šiuo geltonuoju telefonu. Kažkas vyksta. Neįsivaizduoju kas, ačiū Dievui, manęs ten nėra.
Anksčiau mūsų darbe niekas ypač nesikeitė. Buvo nuojauta, kad viskas tylu ramu, paskui prasidėjo begalinės įžanginės dalys, kurios ateidavo iš viršaus. Dabar, jeigu kanale aptarinėjami ŠIE sprendimai ir TOKIE dalykai, visada skambinama iš viršaus arba skambinama ten. Vyriausiasis redaktorius turi teisę įdėti kokią nors informaciją apie avariją Pamaskvyje arba neįdėti, bet kai tai susiję su didžiąja politika, karu ir taika, jis neturi pasirinkimo teisės.
Štai, pavyzdžiui, buvo paradas Serbijoje. Nevisiškai Putinui pagerbti, bet Pergalei pagerbti, bet Putinas ten, pasakysime taip, dalyvavo, nors ir truputį pavėlavo. Paradas iš tikrųjų buvo efektingas, grožis buvo neapsakomas. „R-24“ Serbijos televizijos signalą retransliavo į Maskvą.
Serbai viską organizavo, mes radome vertėją, kuri vertė paradą komentavusį jų televizijos laidų vedėją. Buvo tik nedidelė pretenzija, kad vertėja – mergina. Vyriausiojo redaktoriaus tuo metu nebuvo, buvo jo pavaduotojas. Pirma vyriausiasis redaktorius jam pasakė: „Mes kažkiek parodysime paradą, paskui iš jo išeisime į langą ir rodysime lange.“ Matyt, šio klausimo jis nesuderino ir atsitiko štai kas – vyksta paradas, realiai labai didelio masto, niekas nesitikėjo, ir čia vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas padaro taip, kaip jam liepė šefas: kažkiek laiko transliavo paradą ir perkėlė jį į langą.
Prasideda pragaras, tris keturis kartus skambina Dobrodejevas, kriokia kaip pjaunamas, kad paradas būtų sugrąžintas į vietą ir transliuojamas iki pabaigos. Tuo pat metu rėkia ir vertėjos tema – kodėl verčia ne vyras? Ten visus taip pastatė ant ragų dėl to parado. Mes, žinoma, viską grąžinome, baigėme transliuoti iki galo, po to taip pat sulaukėme skambučių: „Kaipgi jūs galėjote, ką gi išdarinėjate?“ Jau seniai visa tai buvo pamiršta, jis (Putinas. – COLTA.RU) jau seniai buvo išskridęs į Milaną, o mes vis dar transliavome. Štai tau ir sprendimas, kurį priėmė vyriausiasis redaktorius, nors iš tikrųjų jis buvo eterio šeimininkas. Nenumatė ir susimovė.
Vieną kartą pasakojo apie Putino darbo susitikimą su Kirgizijos prezidentu – šis susitikimas dar nebuvo įvykęs. Dalykas tas, kad anksčiau buvo nurodymas: mes neanonsuojame renginių, kuriuose dalyvauja prezidentas, išskyrus stambius ir tarptautinius, arba tokius kaip, tarkime, laiškas Federaliniam Susirinkimui. O dėl įprastinių darbinių susitikimų, tai mes neanonsuojame nei regiono, kuriame jis rytoj bus surengtas, nei dar ko nors. Anonsuota labai retai, gavus specialų signalą.
Paprastai kalbėdavome tiksliai paskirtą dieną, beveik visada remdamiesi faktais. Kartą kilo didelė problema, kai korespondentas tiesioginiame eteryje pasakė, kad lėktuvas nusileido, o jis dar nebuvo nusileidęs. Laiko skirtumas buvo penkios minutės, bet kilo pragariškas skandalas. O dėl Kirgizijos, apskritai kalbant, dama, kuri kalbėjo eteryje, nepasižymėjo dideliu protu – ji pati teksto faktiškai nerašo, labiau yra užsiėmusi savo makiažu.
Iki tol ji buvo sukėlusi skandalų, kad nieko anonsuoti negalima, ir per daugelį metų jai po oda išsilaikė tas „anonsuoti negalima“. Ir štai ji išvydo būsimąjį laiką, pranešimą, kad susitikimas greičiausiai įvyks kitą savaitę, bet senu įpročiu pasakė „susitiko“. Ir kur toliau tekste buvo „aptars“, ji taip pat mintyse perdarė į „aptarė“.
Rankinis režimas buvo taikomas netgi orų prognozei, dėl jos ateidavo specialių nurodymų. Štai reikia skubiai pasikviesti Vilfandą, kad jis pasakytų, jog bus atšiauri žiema, ir mes visi sušalsime. Sakai: „O jeigu nebus šaltos žiemos?“ Mes suprantame, kad žiema yra šilta. Bet yra bendra tendencija pumpuoti, kad jie nuo mūsų yra priklausomi, – dabar mes jums dujų neduosime ir jūs visi sušalsite. Jie ir sapaliojo visą laiką apie tai: „Sulauksime šaltos žiemos.“
Mums per gamybinius pasitarimus taip ir būdavo sakoma: „Darykite daugiau pragaro!“. Pavyzdžiui, iš viršaus sako, kad kur nors reikia siųsti kamerą, į kokį nors renginį, ir pasitarime dalyvaujantys žmonės klausia: „O ką ten veikti? Jis kažkoks miglotas.“ Kultūros centras prie ambasados organizuoja kokį nors pranešimų ciklą, logiškas klausimas – kam reikalinga kamera? Todėl, kad ten ateis specialių žmonių ir surengs šou. Pavyzdžiui, koks nors reikalingas istorikas paleis gerklę: „Jūs mėginate iškraipyti mūsų istoriją!“ Surenka vargšių moterėlių ir seneliukų, kurie ten vaikšto metų metus, ir siunčia kamerą ir specialų žmogų, faktiškai provokatorių.
Prezidento tiesioginę liniją dažniausiai organizuoja VGTRK. Kai ką Pirmasis kanalas, kai ką VGTRK, vyksta tam tikros dalybos. Ten iš anksto atvažiuoja grupė, ta grupė keletą kartų instruktuojama Senojoje aikštėje – ką, kaip, kokius regionus pasirenkame, kokius miestus. Ten važiuoja kameros, iš anksto daug įvairių žmonių, jie vaikštinėja su gubernatoriais ir kitais veikėjais, organizuoja susitikimus su reikalingais žmonėmis, pasirenka tematiką, visa tai derinama milijoną kartų.
Yra vadinamoji išankstinė peržiūra, kaip tėčiui ir mamai teatre. Repeticija, visas pravarymas. Putinas ten nesėdi, Peskovas sėdi. Jis, aišku, už Putiną neatsako, bet viską seka. Stovi filmavimo grupė ir vaizduoja, kas maždaug bus rodoma. Girdėjau iš žmonių, kurie ten vyko, kad juos tiesiog purtė, jie sako, kad tiesiog mirė iš gėdos, nes, kaip jie pasakojo, senukai prieidavo prie filmavimo grupės su savo klausimais, o šie klausimai paprasčiausiai negalėjo patekti į tiesioginį eterį.
Čia tokia situacija, kad televizijos kaip tokios jau nebėra. Jei dirbsi net ir kultūros skyriuje, tau bus pasakyta: „Šį režisierių mes palaikome, o to – ne.“ Galima atsipalaiduoti ir patirti malonumą arba nedirbti ir išeiti – jeigu kartelė jau visai nusileido ir supranti, kad daugiau čia likti nebegali.
Parengė Leonas Grybauskas