D.Trumpas verslo saitais yra labai glaudžiai susietas su Rusija: per pastaruosius metus jo skolos išaugo nuo 312 mln. eurų iki 560 mln. eurų, vadinasi, šiuos pinigus jam teko iš kažkur skolintis.
Kadangi JAV bankai D.Trumpu nepasitiki dėl jo palaido elgesio su pinigais, labiausiai tikėtina, kad milijardierius paprašė Rusijos pagalbos, „Mail Online“ rašo Edwardas Lucasas.
„Nuo devintojo dešimtmečio D.Trumpas ir jo šeima daugybę kartų skrido į Maskvą ieškodami verslo galimybių, – rašo „The Washington Post“. – Jie daug rėmėsi Rusijos investuotojais, kad nusipirktų nekilnojamojo turto visame pasaulyje.“
Verslo ryšiai nemeluoja?
D.Trumpo sūnus – Donaldas Trumpas jaunesnysis – 2008 metais pareiškė, kad rusai iš tiesų daug investavo į šeimos verslus, ir taip pat tvirtino, kad per pusantrų metų į Rusiją jis asmeniškai skrido šešis kartus.
Teismų dokumentai atskleidė, kad D.Trumpas gavo paslaptingų pervedimų iš rusų, kurie buvo artimi V.Putinui. JAV respublikonų partijos kandidatas taip pat susijęs su rusais, turinčiais ryšių su nusikalstamuoju pasauliu.
D.Trumpo statybų projektus Manhatane rėmė įmonė „Bayrock Group“. Jos pirmininkas – dar Sovietų Sąjungos eroje žinomas bankininkas Tevfikas Arifas, kuriam buvo suteikta laisvė keliauti į užsienį.
„Bayrock Group“ atstovas, kuriam buvo pavesta bendradarbiauti su D.Trumpu, buvo Felixas Sateris, nuteistas dėl smurto bare ir anksčiau dirbęs įmonėje, susijusioje su keturiomis žinomomis mafiozų šeimomis. Po vieno nepavykusio D.Trumpo projekto Arizonoje vienas investuotojas skundėsi, kad F.Sateris grasino jam nupjauti koją, elektrošoku nukratyti sėklides ir tada jį nužudyti.
Kai Niujorke 1988 metais lankėsi Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, D.Trumpas tyčia paskleidė gandą, kad šis ketina aplankyti milijardieriaus dangoraižį „Trump Tower“. Prie dangoraižio privažiavus juodam limuzinui D.Trumpas pradėjo lankstytis, bet paaiškėjo, kad milijardierius buvo apmautas – automobilyje sėdėjo ne M.Gorbačiovas, o jo antrininkas Ronaldas Knappas.
Tačiau D.Trumpas nepasidavė ir toliau bandė užmegzti ryšius su Rusija. Milijardierius Maskvoje savo vardą įregistravo kaip prekės ženklą ir jį išnuomojo distilerijai, kuri gamino „Trumpo superaukštos kokybės degtinę“.
2013 metais D.Trumpas Maskvoje surengė konkursą „Mis Visata“ – tai buvo pirmas kartas, kai šis renginys vyko Rusijoje. Verslo magnatas į renginį taip pat pakvietė ir V.Putiną, kuris, D.Trumpo nuomone „buvo labai malonus“. Vis dėlto vėliau D.Trumpas neigė, kad buvo kada nors susitikęs su Rusijos prezidentu.
Buvę JAV žvalgybos pareigūnai tikino, kad D.Trumpas buvo būtent toks žmogus, kurį Kremliaus šnipų tarnybos mėgintų užverbuoti. Tuo metu buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Michaelas Morellas teigė, kad V.Putinas D.Trumpą laikė „agentu, kuris nesuvokia, kas vyksta“.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Artimiausi patarėjai – Kremliaus bičiuliai
Respublikonų kandidatas į prezidentus sugebėtų paneigti ryšius su Rusija, jei paviešintų informaciją apie mokėtus mokesčius, tačiau D.Trumpas atsisakė tai padaryti. Nerimą kelia ir tai, kad Rusijos vyriausybė ir taip Amerikoje samdo lobistus, kad šie skleistų Kremliui naudingas idėjas, todėl D.Trumpas nėra vienintelis Maskvos rėmėjas.
Tuo metu Rusijos programišiai keturis kartus sugebėjo įsilaužti į Demokratų partijos duomenų bazes ir galėtų paviešinti slaptus dokumentus, kad pakenktų H.Clinton bei padėtų D.Trumpui siekti pergalės.
D.Trumpo kampanijos pirmininkas Paulas Manafortas gavo daug naudos iš kontraktų su oligarchais, taip pat buvo artimas buvusio prorusiško Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus patarėjas.
Buvęs Pentagono gynybinės žvalgybos agentūros vadovas Michaelas Flynnas tapo D.Trumpo patarėju, o pernai gruodį lankėsi Maskvoje, kur sėdėjo šalia V.Putino per vakarienę, skirtą pagerbti pagrindinį Rusijos propagandinį tinklą RT.
Dar vienas D.Trumpo patarėjas – Carteris Page'as, ilgai darbavęsis Rusijos nacionalinėje dujų įmonėje „Gazprom“. C.Page'o požiūris į užsienio politiką yra labai artimas tam, kurį skelbia Kremlius: jis palaikė Ukrainos užpuolimą bei okupaciją ir smerkė provakarietiškus lyderius.
Tačiau didžiausias V.Putino gerbėjas yra pats D.Trumpas, kuris išgyrė Rusijos prezidento straipsnį, kuriame V.Putinas pasmerkė JAV, kaip pasaulio policininkės, vaidmenį. 2007 metais D.Trumpas V.Putiną vėl pagyrė – šį kartą dėl to, kad šis „atstatė Rusiją“, o po metų verslininkas tvirtino, kad buvęs KGB agentas yra kur kas geresnis prezidentas nei George'as W. Bushas.
Taip pat negalima pamiršti D.Trumpo pareiškimo, kad JAV gintų Rusijos užpultas NATO šalis tik tuo atveju, jei jos „būtų išpildžiusios visus įsipareigojimus“ Aljansui.
„D.Trumpas sunaikins JAV“, – tiesmukai rėžė vienas prorusiškas internautas.