Jurijaus Levados analitinis centras pranešė apie netikėtą valdžios pastangų žlugimą.
Remiantis dabartinės apklausos duomenimis, daugiau nei 70 proc. rusų skelbiasi esą už ekonominių, politinių, kultūrinių ryšių plėtrą ir suartėjimą su Vakarų šalimis, rašo „Lietuvos rytas“.
O už ryšių apribojimą ir atitolimą nuo Vakarų buvo tik 17 proc. apklaustųjų.
Sociologai pažymi, jog šie skaičiai verti ypatingo dėmesio dar ir dėl to, kad Rusijos televizijos transliuojama informacija per tą laiką faktiškai nepasikeitė.
Per visus valstybinius televizijos kanalus įvairūs ekspertai, politologai ir toliau griežtai kritikuoja Vakarus. Bet šios propagandinės pastangos jau neduoda pageidaujamo rezultato.
Levados centro Socialinių ir kultūrinių tyrimų skyriaus vedėjas Aleksejus Levinsonas teigė, jog tarp sociologų labai paplitusi nuomonė, kad tauta mano – ar bent jau sako – tai, ką išgirdo iš televizijos.
Iki šiol atrodė, kad Rusijoje vykdomos plataus masto visuomenės nuomonės apklausos taip pat leidžia daryti tokią išvadą.
Iš tikrųjų tauta mielai kartoja išgirstus žodžius apie rusams grūmojančius priešus, dėl kurių reikia stiprinti gynybą ir investuoti į šalies saugumą.
Bet kai pereinama prie klausimo, kokioms reikmėms leisti tautos pinigus, iš televizoriaus sklindantys burtai tampa bejėgiai.
Beje, pačiai televizijai apklaustieji skiria priešpaskutinę vietą remtinų sričių sąraše.
Prieš dabartinę Rusijos vadovybės verslo politiką yra ir nemaža verslininkų bendruomenės dalis. Remiantis įvairiais duomenimis, Rusijoje per pastaruosius metus 40–66 proc. padidėjo norinčiųjų gauti leidimus gyventi kitose šalyse.
Beje, to daugiausia pageidauja būtent verslininkai. Tai byloja šalies nekilnojamojo turto bendrovės „Tranio“ duomenys.
„Rusai į užsienį kraustytis dabar užsimanė dėl įvairių priežasčių: politinio ir ekonominio Rusijos nestabilumo, naujų mokesčių ir įstatymų, kurie verčia žmones atsisakyti Rusijos gyventojo statuso“, – aiškino valdantysis „Tranio“ partneris Georgijus Kačmazovas.
Apie tai kalba ir „FCP Financial Management“ tarptautinis finansų konsultantas Isakas Bekeris.
Jo teigimu, 30–50 mln. JAV dolerių (28–47 mln. eurų) kapitalą sukaupę verslininkai dažniausiai pasirenka Jungtinę Karalystę ir Šveicariją.
Tie, kurių aktyvai kiek mažesni, pirmenybę teikia Kiprui ir Maltai. Ekonomiškiausi variantai – Baltijos šalys, Vengrija ir Rumunija.
„Žmonės renkasi pagal kišenę ir į šalį investuoja tiksliai tokį kapitalą, kuris suteikia teisę pretenduoti į pilietybę ar bent leidimą ten gyventi“, – teigė I.Bekeris.
Rusai net žino sumas, kurias jiems reikės išleisti, kad taptų užsienio šalies piliečiais. Antai Kipro pilietybė dabar atsieina 2 mln. eurų, Australijos – 1 mln. eurų, Jungtinės Karalystės – 2,3 mln. svarų sterlingų, Prancūzijos – 10 mln. eurų.
Vadinamosios investicinės pilietybės paklausos priežastys įvairios.
Pasak kompanijos „O2 Consulting“ valdančiosios partnerės Olgos Sorokinos, ji pirmiausia reikalinga tiems, kurie susimąsto apie emigraciją, planuoja persikraustyti ir šeimą perkelti į kitas šalis.
Kitiems ji tampa savotišku apsidraudimu. Verslininkai nori užsitikrinti judėjimo laisvę, baiminasi apribojimų, taikomų keliaujant rusiškų pasų savininkams, ir nori apsidrausti įgydami antrąją pilietybę.
Trečioji kategorija – verslininkai ar turtingi asmenys, kurie ieško mokesčių lengvatų ir dėl to planuoja pakeisti pilietybę arba gauti mokesčių rezidento statusą patys ar išrūpinti ją ir savo šeimos nariams.
Perspėjo nesikišti į Rusijos reikalus
Vakarų pasauliui žinią vakar pasiuntė ir Vladimiras Putinas, parlamento nariams perskaitęs savo metinį pranešimą, kuriame paragino nesikišti į Maskvos reikalus. Daugiausia dėmesio metiniame pranešime skyręs šalies vidaus politikai, socialinėms problemoms, kalbėjęs apie būtinybę remti Rusijos mokslininkus, šalies lyderis apie užsienio politiką ir santykius su Vakarais prabilo tik pabaigoje.
Kaip įprasta, Vakarus jis kritikavo dėl sustiprėjusios įtampos tarp šalių, o save bandė pristatyti kaip taikdarį, siekiantį ginti visos žmonijos interesus. „Dabartinėmis sąlygomis stabilumui užtikrinti labai svarbus Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas. Siekiame, kad sugyventų visos šalys, o ne dominuotų viena šalis, kad ir kokia stipri ji būtų. Mes esame pasiruošę rimtai kalbai apie taiką ir stabilumą pasaulyje“, – teigė V.Putinas.
Tiesa, Rusijos prezidentas taip pat perspėjo, kad niekam neleis kištis į šalies politiką ir interesus. „Neieškome priešų, mums reikalingi draugai. Tačiau mes neleisime pažeisti savo interesų, niekinamai žiūrėti į mus. Mes patys lemsime savo likimą, kursime dabartį ir ateitį be svetimų nurodymų ir neprašytų patarimų“, – įspėjo V.Putinas.
Pasak Rusijos prezidento, pastaraisiais metais šalis susidūrė su mėginimais daryti jai spaudimą iš užsienio. V.Putinas paminėjo mitus apie Rusijos agresiją, kišimąsi į svetimus rinkimus. „Šmeižto kampanijos, kompromituojančios medžiagos kūrimas ir platinimas, pamokymai jau gerokai įkyrėjo. Jei reikės, mes patys galime pamokyti kitus“, – aiškino šalies vadovas.