Tyliame Bolonijos priemiestyje įsikūręs visas Ledų universiteto miestelis – čia gyvena ir mokosi visi, kurie trokšta sužinoti itališkų ledų gamybos paslaptis iš profesionalų lūpų, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „The Guardian“.
Itališkiems ledams gaminti reikia nepaprastų sugebėjimų – neregėto kūrybingumo ir mokslo žinių. Turi suvokti, kas nulemia ledų struktūrą, skonį, turi būti tikslus ir atidus. Tačiau vien išmokti proporcijų neužtenka – ledų gaminimo menui reikia ir menininko intuicijos.
Įsikūręs kulinarinėje širdyje
Kaip ir visuose aukšto lygio universitetuose, čia praktinėmis žiniomis dalijasi patyrę ledų gamybos ekspertai ir suvokimą apie visą ledų kultūrą plečia istorikai.
Pastarieji taip pat kuruoja ledų muziejaus ekspozicijas.
Universiteto miestelio teritorijoje veikia ir ledainė, į kurią užsuka daugybė italų, – ši vieta suteikia progą pasipraktikuoti studentams, o lankytojams – paragauti naujų skonių.
2003 metais šį universitetą įsteigė ledų aparatus gaminanti įmonė „Carpigiani“.
Duris jis atvėrė kulinariniais išradimais garsėjančiame Italijos regione – Emilijoje-Romanijoje.
Šis kraštas pasauliui davė Parmos kumpį ir parmezano sūrį, Modenos balzaminį actą, o Bolonijoje atsirado ir makaronų padažas – Bolonijos padažą („bolognese“) žino visas pasaulis.
Modenoje įsikūręs ir Massimo Botturos restoranas „Osteria Francescana“, kuris pernai buvo išrinktas geriausiu pasaulio restoranu.
Tad sunku pasiginčyti, kad Emilijoje-Romanijoje klesti kulinarinė kultūra – virtuvės šefai vertinami kaip menininkai ir tradicijų puoselėtojai. O į maistą žiūrima rimtai – įskaitant ir požiūrį į ledus.
Itališki ledai – išskirtiniai
Pastaruoju metu pasaulio hipsteriai ir maisto entuziastai mokosi vis naujų išskirtinių produktų gamybos paslapčių – naminiai, natūralūs ledai taip pat patenka į jų akiratį.
Tad kokie yra itališki ledai (it. „gelato“) ir kuo jie skiriasi nuo visų kitų ledų?
Ledų universitetai yra vienas pirmųjų dalykų, kuriuos išmoksta studentai. Italai ledus suka lėčiau, taip sukurdami elastingesnę tekstūrą, kuri lemia lėtesnį ledų tirpimo greitį ir švelnesnį prisilietimą prie gomurio.
Ledų muziejuje galima sužinoti, kad šaldytas desertas – gana kosmopolitiškas produktas, pamėgtas visame pasaulyje.
Ledų atsiradimas siejamas su Mesopotamijos valdovais, o Osmanų imperijos laikais buvo itin populiarus šerbetas, kurio receptą iš karališkųjų virtuvių perėmė daugybė pasaulio tautų.
Kuria savo verslus
Ši istorija tęsiasi iki šiol – Ledų universitete mokslus baigę studentai iš viso pasaulio sugrįžta į savo gimtines ir ten atidaro ledaines. Bolonijoje esančios mokymo įstaigos alumnai verslus turi Europoje, Viduriniuose Rytuose, Rytų Azijoje, Afrikoje.
Skaičiuojama, kad nuo atidarymo universitetą baigė 12 tūkstančių studentų. Skatinami švietimo įstaigos sėkmės jos įkūrėjai kursus siūlo ir Dubajuje, San Paule, Kvala Lumpūre.
Svarstoma pradėti ir nuotolinius kursus internetu.
Dėl augančio Ledų universiteto populiarumo kursai vyksta jau ne tik italų, bet ir anglų, prancūzų bei vokiečių kalbomis.
Daugybei Ledų universiteto absolventų ledainės nėra tik verslas. Vivienne Li, kuri mokosi Bolonijoje, yra ledų meistrė ir verslininkė, Pekine įkūrusi ledų laboratoriją „Vivi Dolce“.
„Aš ledus suvokiu kitaip. Kaip meno formą, kurioje nereikia teptuko, bet kūrinys atsiranda iš vaisių, augalų ir bet ko kito, ką galima rasti gamtoje“, – spindinčiomis akimis pasakoja moteris.
Ji jau ištobulino sepijų rašalo, mėlynojo sūrio ir jūros druskos ledus ir teigia, kad kiti populiarūs skoniai jos ledų laboratorijoje yra ličių ir vadinamųjų drakono vaisių bei šafranų.
„Mane suviliojo neribotos kūrybos galimybės, – apie savo aistrą ledų gamybai pasakojo Vivienne Li. – Itališki ledai Kinijoje vis dar yra labai naujas dalykas.“
