Žinoma, visi regione žino apie Anak Krakatau ugnikalnį, kuris čia iškilo vietoje garsiojo Krakatau prieš mažiau nei 100 metų ir vadonamas Krakatau vaiku. Tačiau jo aktyvumas buvo silpnas ir retas, nors paskutiniu metu ugnikalnis rodo grėsmingus ženklus, rašo BBC.
Nepaisant šio fakto, ir anksčiau pasaulis žinojo, kad ugnikalniai geba sukurti dideles bangas. Ugnikalnio išsiveržimo metu jūroje gali kilti panašūs procesai kaip ir žemės drebėjimo metu judant plokštėms.
Tačiau šį kartą nėra aišku, kas nutiko tiksliai: ar į vandenį prasmego dalis Anak Krakatau ugnikalnio salos, ar žemės pasislinkimas įvyko po vandeniu.
To efektas buvo akivaizdus – cunamis, kuris pražudė mažiausiai 222 žmones, sužalojo 843 ir nušlavė tūkstančių namus.
Bangos Sundos sąsiauryje kilo praėjus pusvalandžiui po Anak Krakatau išsiveržimo, kuris įvyko 21 valandą vietos laiku šeštadienio vakarą (16 val. Lietuvos laiku).
„Ugnikalnio šonai yra nestabilūs, tad jų nuslinkimas virš arba po vandeniu lėmė katastrofą“, – teigė Hull universiteto profesorius Danas Parsonsas.
Krakatau ugnikalnis sprogo ir išsiveržė 1883 metais ir nuo tada jo vietoje kilo mažesnė Anat Krakatau sala.
„Ugnikalniui augant jo sienos darosi nestabilios ir gali sugriūti net ir be vulkaninio aktyvumo. Joms nuslydus į vandenį gaunasi didelė banga. Tokią galima sukurti greitai iš vienos pusės įslystant į vonią“, – pasakojo D.Parsonsas.
Mokslininkai jau pradėjo modeliuoti galimis šio įvykio scenarijus. Realiausias – nuslydo dalis pietinės Anak Krakatau sienos. Šią vietą mokslininkai nuodugniai tyrinės artimiausiu metu, nes tokio tipo cunamiai gali būti labai dideli ir labai pavojingi.
2017 metais Grenlandijoje viename fjorde įvykusi akmenų griūtis sukėlė 100 metrų aukščio bangą. O šių metų rugsėjo mėnesį Indonezijos Sulavesio saloje įvykęs cunamis manoma irgi galėjo būti sustiprintas į vandenį slystančio žemės paviršiaus.
Šio savaitgalio įvykio liudininkai pasakoja, kad bangos buvo didesnės nei 5 metrai. Tokios bangos taip pat gali smogti ir atsitraukti su milžiniška jėga.
Žmonės tokiais atvejais net nežino, kas juos gali užklupti. Jeigu Anak Krakatau išsiveržimą būtų paskatinęs žemės drebėjimas, tai vietiniai būtų turėję pakankamai laiko imtis reikiamų apsisaugojimo veiksmų.
Šiuo atveju seisminis aktyvumas buvo užfiksuotas, tačiau nepakankamai didelis, kad būtų paskelbtas cunamio pavojaus signalas ir būtų užtektinai laiko išsigelbėti.
„Apie cunamius mums praneša specialūs plūdurai, tačiau net jeigu toks ir būtų buvęs prie Anak Krakatau, atstumas yra pernelyg mažas, kad būtų suspėta įspėti žmones evakuotis. Cunamio bangos keliauja labai greitai“, – teigė Jungtinės Karalystės atvirojo universiteto profesorius Dave‘as Rothery.
Šis įvykis tik dar labiau atkreipia mūsų dėmesį į problemas, kurių nesame reikiamai ištyrinėję. Jų žala žmonijai gali būti milžiniška.
Daugybė mokslininkų tyrinėjo šį regioną po 2004 metų žemės drebėjimo ir cunamio, kuris pražudė šimtus tūkstančių žmonių. Dabar mokslas turi vėl sugrįžti į šį regioną ir ištirti naujas žmonijai sunaikinimu grasinančias grėsmes.
Tik ištyrus dar neregėtus pavojus bus galima greičiau reaguoti nelaimės atveju ir užkirsti kelią katastrofiškiems nelaimės padariniams.
