Cunamis

Cunamis – tai milžiniška vandenyno banga arba bangų seka, dažniausiai sukeliama povandeninių žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų ar nuošliaužų. Šios bangos pasižymi itin didele energija, greičiu (gali siekti 700–800 km/h) ir griaunamąja galia, ypač atsiritus į sausumą. Nors atviroje jūroje cunamio bangos gali atrodyti nežymios, priartėjus prie krantų jos išauga į kelių ar net keliolikos metrų aukščio sienas.

Cunamiai dažniausiai fiksuojami Ramiojo vandenyno zonoje, vadinamoje „Ugnies žiedu“, kur dažni tektoninių plokščių judesiai. Vieni didžiausių ir pražūtingiausių cunamių – 2004 m. cunamis Indijos vandenyne, nusinešęs daugiau nei 230 tūkst. gyvybių, ir 2011 m. Japonijos cunamis, sukėlęs Fukušimos branduolinę katastrofą.

Šiuolaikinės stebėjimo sistemos ir įspėjimų tinklai leidžia anksčiau aptikti cunamių pavojų ir evakuoti gyventojus. Tačiau dėl staigumo ir nenuspėjamumo cunamiai vis dar kelia didelę grėsmę pakrančių regionams visame pasaulyje.