Kandidatų į JAV prezidentus debatuose įvyko „visas filmas“. Svarbūs buvo ne tik jų ištarti žodžiai, bet ir kūno kalba – kaip tikrame filme.

Į viceprezidentės Kamalos Harris ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo kūno kalbą dėmesį atkreipė ne visi, ją pastebėjo tik akyliausi. Tačiau ką atskleidė kandidatų akys, lūpos, veido mimikos? Ar tai daugiau, nei jų žodžiai?

Viceprezidentė Kamala Harris vos prasidėjus debatams savo priešininkui Donaldui Trumpui metė iššūkį – ištiesė ranką ir drąsiai palaikė akių kontaktą. Tuo metu D. Trumpas vengė žvilgsnio ir reagavo sarkastiška šypsena.

Tai buvo „geri debatai, įdomu“, – Lrytas teigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro mokslininkė, dr. Giedrė Vaičekauskienė.

[[ge:lrytas:lrytas:34177678]]

Mokslininkė pakomentavo, ką, jos nuomone, atskleidė kandidatų kūno kalba. Pasak jos, televizijos formatas leido „visapusiškai pamatyti kandidatus“.

„Čia svarbu ir žodžiai, bet ne mažiau reikšminga ir kūno kalba, kuri atskleidžia pasitikėjimą arba jaudulį, kultūrą arba agresiją“, – pabrėžė ji.

„Televizijoje rodoma stambiu planu, čia labai svarbus ir akių žvilgsnis, burna. Ekrane iš arti matomame veide, kaip sako dramaturgai, vyksta visa drama, visas filmas“, – akcentavo mokslininkė.

[[ge:lrytas:lrytas:34181763]][[ge:lrytas:lrytas:34177171]][[ge:lrytas:lrytas:34176931]][[ge:lrytas:lrytas:34186399]]

Rankos paspaudimas

Debatai prasidėjo stipriu rankos paspaudimu. K. Harris priėjo prie savo varžovo D. Trumpo ir pasisveikindama ištiesė ranką.

Tiesa, atrodė, kad D. Trumpas ne itin noriai paspaudė ranką ir užėmė poziciją už savo pakylos.

G. Vaičekauskienė paaiškino, ką šis gestas galėtų reikšti: „Pradžios simbolinis veiksmas, Kamalai Harris inicijavus rankų paspaudimo gestą, manyčiau, yra tiesiog mandagumo išraiška, tam tikra prasme ir lyderystės demonstravimas.“

„Juk pagal etiketą, ranką pirmas ištiesia ir sveikinasi rangu aukštesnis asmuo. K. Harris įžengė kaip lyderė“, – dėmesį atkreipė mokslininkė.

[[ge:lrytas:lrytas:34190015]]

„Politinėje lyderystėje simboliniai veiksmai yra svarbūs, visa tai sudaro lyderio bendrą patrauklumo ar nepatrauklumo paveikslą“, – aiškino ji.

Anot „Politico“, rankos paspaudimas – daugiau nei pasisveikinimas. Jis reiškia mandagumą, elementarią pagarbą kitam asmeniui, o debatų atveju – Amerikos žmonėms.

K. Harris, nusprendusi savo priešininkui paspausti ranką, tarsi įkūnijo žinią, kad vienybė yra svarbesnė už susiskaldymą, ir pademonstravo, kad nebijo susigrumti su D. Trumpu.

Akių kontaktas

K. Harris debatų metu akivaizdžiai stengėsi palaikyti akių kontaktą su D. Trumpu ir kalbėdama vis atsisukdavo į jį. Tačiau būtų sunku rasti momentą, kai D. Trumpas tiesiogiai pažvelgė į K. Harris.

[[ge:lrytas:lrytas:34190003]]

Kai ji kalbėjo, jis tarsi sustingęs žvelgė tiesiai į priekį ir nesistengė užmegzti akių kontakto.

G. Vaičekauskienė irgi atkreipė dėmesį, kad „K. Harris, palaikė stiprų akių kontaktą su kamera ir daug akimis kontaktavo su oponentu“.

„Tiesioginis bendravimas į kamerą rodo politinės lyderės supratimą, kad svarbiausioji auditorija yra ten, už kameros, kad jai siunčiamos svarbiausios žinutės: smulkiojo verslo palaikymas, jo rėmimas, investavimas į jaunas šeimas“, – paaiškino mokslininkė.

[[ge:lrytas:lrytas:34190017]]

Pasak „Politico“, D. Trumpo atsisakymą žiūrėti į ją galima suprasti įvairiai: kaip abejingumą, nepagarbą ar net baimę, kad žvilgsnis į ją kaip nors galėtų jį sutrikdyti.

K. Harris priešingai – pademonstravo, kad nebijo su juo susidurti akis į akį, ištiesti jam ranką, mesti tiesioginį iššūkį.

Juokas

Kartais tam tikri dalykai ar pasisakymai gali būti tokie skandalingi, kad neverta į juos atsakyti kitaip nei juoku.

Kai D. Trumpas be jokių įrodymų pareiškė, kad imigrantai ėda žmonių naminius gyvūnus, K. Harris atvirai iš jo pasijuokė. Tai buvo ryškus kontrastas jo rimtam tonui.

[[ge:lrytas:lrytas:34190007]]

Toks emocinio kontrasto panaudojimas galimai šiek tiek sumenkino D. Trumpo argumentus.

Dažnai humoras naudojamas net teisme – teisininkai pasitelkia humorą, norėdami nuvertinti itin rimtą (arba klaidinantį) teiginį. Gali būti, kad K. Harris išmoko šios technikos dirbdama prokurore, pažymi „Politico“.

Netikra šypsena

Kai D. Trumpas išgirsdavo ką nors, kas jam galimai smogdavo tiesiai į paširdžius, jis bandydavo išspausti neįprastą šypseną.

Pavyzdžiui, kai K. Harris sukritikavo jį dėl jo veiksmų sausio 6 d., jis sučiaupė lūpas į griežtą, perdėtai dramatišką šypseną ir aukštai pakėlė antakius tarsi Džokeris.

Beje, 2021 m. sausio 6 d. susijusi su D. Trumpo prezidentavimo pabaiga. Tą dieną JAV Kapitolijus buvo užpultas D. Trumpo šalininkų, o jis pats vengė imtis veiksmų.

Nusvirę lūpų kampučiai ir įtemptos lūpos išdavė, kad tokia D. Trumpo šypsena nenatūrali ir perpildyta sarkazmo.

[[ge:lrytas:lrytas:34190030]]

Antakių pakėlimas

Dar vienas akcentas – antakių kilstelėjimai. D. Trumpas atsiduso, pakėlė antakius ir papurtė galvą, kai K. Harris pavadino jį „silpnu ir klystančiu“ nacionalinio saugumo klausimais, rašė „The Washington Post“.

Tada ji pareiškė, kad jis „žavisi diktatoriais“. D. Trumpas tuomet papūtė lūpas ir pakėlė antakius bei beveik nepastebimai papurtė galvą.

Taip pat jis papurtė galvą, kai K. Harris toliau tvirtino, kad jis, jo paties žodžiais, „nori būti diktatoriumi pačią pirmąją dieną“.

Ji turėjo omenyje gruodžio mėnesį vykusį „Fox News“ interviu, kuriame D. Trumpas sakė, kad nebus diktatorius, „nebent pirmąją dieną“.

D. Trumpas atkirto teigdamas, kad K. Harris ir prezidentas Joe Bidenas pasaulio lyderius laiko „silpnais ir nekompetentingais“.

Remiantis „The Britanicca“ žodynu, dažnai antakių pakėlimas gali reikšti žmogaus nuostabą arba nepritarimą kam nors.[[ge:lrytas:lrytas:34190028]]

Kaip kandidatų kūno kalba atspindėjo jų (ne)pasitikėjimą savimi?

Neskaitant visų aukščiau minėtų kūno kalbos elementų, pasak G. Vaičekauskienės, kandidatų akys, lūpos ir mimikos labiausiai atskleidė, kiek jie savimi pasitiki.

„Mano nuostabai, Donaldas Trumpas buvo susikaupęs, stabilus, dėmesingas debatų vedėjų ritmui, paniręs į save, – stebėjosi G. Vaičekauskienė. – Bet tas „pasinėrimas į save“ buvo aktyvus, apie tai išraiškingai kalbėjo jo akys ir lūpų mimika, reaguojant į oponentės teiginius.“

„Visą debatų laiką D. Trumpas nepasuko galvos į politinę priešininkę, kas, tarytum, transliavo mums tokią žinią: „Man K. Harris neįdomi, aš savo žvilgsniu nepadėsiu jai gerai jaustis šioje scenoje“, – svarstė mokslininkė.

„Viceprezidentė K. Harris kone visą debatų laiką, kai tik atsakinėdavo D. Trumpas, dažnai beveik visu kūnu buvo pasisukusi į priešininką“, – pastebėjo ji.

[[ge:lrytas:lrytas:34190009]]

„Taip pat, net ir be garso (kandidatų mikrofonai kalbant oponentui buvo išjungti) aiškiai matėme jos mimikas, kurios reiškė nuostabą, sumišimą, ironiją ir kitas emocijas dėl prezidento išsakomų teiginių“, – akcentavo G. Vaičekauskienė.

„Tos reakcijos, paradoksaliai, sustiprino D. Trumpo pasitikėjimą. Televiziniuose debatuose nuolat suktis į oponentą, emocionaliai reaguoti, mano galva, nėra gerai, nes taip sustiprinamas kalbančiojo ir susilpninamas klausančiojo įvaizdis“, – aiškino G. Vaičekauskienė.

Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad „debatų pradžioje K. Harris džiūvo burna, balse jautėsi jaudulys, kuris vėliau išsisklaidė“.

Užbaigimas

Nors debatų pradžioje K. Harris privertė paspausti ranką, tačiau pabaiga buvo kitokia. Vos tik jiedu baigė, D. Trumpas iš karto nuėjo nuo scenos, K. Harris dar nespėjus susirinkti savo užrašų.

„Taip, debatų pradžioje rankų paspaudimas įvyko, tačiau pasibaigus debatams vienas nuo kito nusisuko ir nuėjo kas sau“, – pabrėžė G. Vaičekauskienė.

Iš D. Trumpo nebuvo jokio bandymo paspausti ranką ar bendrauti su priešininke. Tai rodė, kad D. Trumpas aiškiai nebuvo nusiteikęs kokiems nors maloniems pokalbiams su viceprezidente.

Tačiau to ir buvo galima tikėtis po įnirtingos kovos.

Paprašius G. Vaičekauskienės įvertinti, kuris kandidatas atrodė diplomatiškiau ir patikimiau, ji pabrėžė svarbų faktą: „Apklausos iškart po debatų parodė, kad auditorija didesnį palankumą išreiškė K. Harris.“

[[ge:lrytas:lrytas:34190014]]

„Man susidarė bendras įspūdis, kad abu kandidatai galiausiai susivaldė ir jiems pavyko ištransliuoti svarbiausias tezes, kuriomis paremtos jų kampanijos ir kurias tikėjosi išgirsti jų šalininkai“, – teigė mokslininkė.

„Kita vertus, D. Trumpas toliau kūrė neklystančio, stipraus, „kieto“ lyderio įvaizdį, nepagarbiai oponentę vadino tiesiog „she“ (liet. „ji“) arba net Bidenu“, – pažymėjo G. Vaičekauskienė ir pridūrė, kad D. Trumpas dažnai pratrūkdavo ir K. Harris teiginius pavadindavo melu.

„K. Harris priešininką taip pat atakavo paruoštukais, tačiau jie buvo labiau vaizdingi posakiai, metaforos“, – atkreipė dėmesį ji.

Tuo tarpu viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad abu kandidatai buvo pasiruošę savo žinutes ir kišo jas visur, kur tik gali.

Skirtumas tik tas, kad K. Harris žinutės atrodė „valstybiškesnės, proaktyvios ir apie „ką reikia daryti“, o D. Trumpo žinutės buvo vien apie tai, kas blogai (katastrofiškai, jei tiksliau), blogiau, blogiausia, puolimas ir nuolatinis nušokimas nuo temos“, rašė N. Bliūdžiūtė.

Lrytas primena, kad JAV prezidento rinkimai įvyks 2024 m. lapkričio 5 d. – po jų ir paaiškės, kas yra tikrasis JAV lyderis.

Kūno kalbos dvikova: mokslininkė paaiškino, ką debatuose išdavė K. Harris ir D. Trumpo lūpos ir akys