„Foreign Policy“: tai reiškia V. Zelenskio eros pabaigos pradžią

Praėjusią savaitę ukrainiečiai parodė V. Zelenskiui, kuris centralizavo valdžią nuo Rusijos invazijos 2022 m. vasarį, jo galių ribas, leidinyje „Foreign Policy“ rašo „Atlantic Council“ bendradarbis Adrianas Karatnyckis.

Liepos 31 d. Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo atšaukė ankstesnį teisės aktą, kurį . Zelenskis pasirašė tik praėjusią savaitę ir kuris panaikino Nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) ir Specializuotos antikorupcinės prokuratūros nepriklausomumą, pavesdamas jas vyriausybei. Protestų dėl šio skaidraus bandymo suvaržyti ir politizuoti kovos su korupcija tyrėjų veiklą mastas, taip pat aštri Vakarų vyriausybių kritika ir grasinimai įšaldyti pagalbą greitai privertė V. Zelenskį nusileisti.

Iš pradžių naujasis įstatymas buvo grėsmingas, nes jo priėmimas sutapo su koordinuotais Ukrainos saugumo tarnybos ir generalinės prokuratūros veiksmais, įskaitant daugiau kaip 20 kratų NABU agentų atžvilgiu visoje šalyje. Šiose kratose daugiausia dėmesio buvo skiriama keliems įtariamiems nusižengimams, susijusiems su valstybės paslaptimis, ir buvo pareikšti įtarimai dėl vieno agento galimo bendradarbiavimo su Rusija – kaltinimai, kuriuos daugelis ukrainiečių laiko politiškai motyvuotais.

Kratos suteikė V. Zelenskiui lojaliai Saugumo tarnybai ir naujai paskirtam generaliniam prokurorui prieigą prie NABU agentų išmaniųjų telefonų ir kompiuterių, kuriuose tikriausiai yra reikšmingos informacijos apie šiuo metu vykdomus korupcijos tyrimus, įskaitant tuos, kurie nukreipti prieš kelis V. Zelenskio kabineto ministrus ir patarėjus.

Daugeliui ukrainiečių reidai ir įstatymai buvo V. Zelenskio ir jo artimiausių patarėjų autoritarizmo įrodymas. Per pastaruosius pusantrų metų V. Zelenskio administracija įšaldė savo politinio varžovo ir pirmtako prezidento poste Petro Porošenkos turtą, motyvuodama „nacionaliniu saugumu“, sutelkė televizijos naujienų turinio kontrolę, kad vyriausybės kritikai nepatektų į eterį, uždraudė visų parlamento posėdžių transliacijas“ pradėjo nepagrįstas baudžiamąsias bylas vyriausybės kritikams ir kovos su korupcija aktyvistams. Keletą metų Vakarų partneriai iš esmės ignoravo šias ir kitas priemones, o dauguma ukrainiečių jas toleravo ir buvo pasirengę suteikti savo karo vadui plačias veiksmų galimybes.

Pastarųjų kelių dienų įvykiai sukėlė lūžį nuotaikose šalyje ir užsienyje, turintį didelių pasekmių V. Zelenskio ir Ukrainos ateičiai.

Pirma, protestai greičiausiai reiškė V. Zelenskio eros pabaigos pradžią – natūralus procesas tokioje gyvybingoje demokratinėje šalyje kaip Ukraina. Nepaisant to, kad ukrainiečiai tvirtai palaikė V. Zelenskį kaip savo karo laikų vadovą, visuomenės pasitikėjimas juo, kaip ir jo politinės perspektyvos, smuko gerokai anksčiau nei praėjusią savaitę. Birželio mėn. Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto apklausos duomenimis, 41 proc. respondentų manė, kad Ukraina linksta į autoritarizmą. Tikėtina, kad šias tendencijas paspartins plačiai visuomenėje paplitęs nepritarimas naujausiems V. Zelenskio veiksmams.

Birželio mėn. atlikta Socis apklausa parodė, kad jei prezidento rinkimai vyktų dabar, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas įveiktų Zelenskį – 60,5 proc. prieš 39,5 proc. (Daugelis ukrainiečių mano, kad V. Zelenskis pernai atleido V. Zalužinį būtent dėl didėjančio pastarojo populiarumo). Apklausų rezultatai dar blogesni V. Zelenskio partijai „Liaudies tarnas“, kuri ne tik praras daugumą parlamente, bet ir atsiliks nuo kelių kitų politinių partijų ir koalicijų.

Antra, antikorupcinis ginčas reiškia, kad baigėsi Ukrainos visuomenės ir tarptautinės bendruomenės V. Zelenskiui suteikta „carte blanche“. Tarptautinių donorų dėmesys dabar sutelktas ne tik į karinę ir finansinę paramą Ukrainai, bet ir į V. Zelenskio vidaus politiką. Tikėtina, kad ateityje pagalba šalies ekonomikai bus griežčiau siejama su reformomis ir gero valdymo kriterijais, o tai Europos Sąjunga gali ypač gerai užtikrinti, nes Ukrainos stojimo į ES procesas susijęs su griežtais valdymo ir teisinės valstybės kriterijais. ES vadovų ir pareigūnų garsūs įspėjimai Kyjivui neatsilikti kovos su korupcija srityje arba rizikuoti stojimo procesu neabejotinai turėjo didelės įtakos tam, kad V. Zelenskis taip greitai atsitraukė.

Vis dėlto žiniasklaidai ir tarptautinei bendruomenei svarbu suprasti, kad, nepaisant pastarųjų V. Zelenskio veiksmų, šalyje tiek valdant V. Zelenskiui, tiek P. Porošenkai didžioji korupcija gerokai sumažėjo. Šį sumažėjimą lėmė tokios priemonės kaip skaidrūs konkursai dėl valstybinių sutarčių, valstybinio turto privatizavimas, bankų reformos ir smarkiai sumažėjusi Ukrainos oligarchų politinė ir žiniasklaidos įtaka. Organizacijos „Transparency International“ 2024 m. korupcijos indekse Ukraina užima kelias vietas po Indijos ir Argentinos, vos prieš Turkiją ir Braziliją ir nepalyginamai gerokai lenkia Rusiją.

Iki šiol V. Zelenskis iš esmės nebandė stabdyti savo politinių sąjungininkų ar buvusių verslo partnerių tyrimų. Iš tiesų dauguma parlamentarų, kuriems dabar pateikti kaltinimai korupcija ir kitais piktnaudžiavimais, yra iš partijos „Liaudies tarnas“. Įspūdingiausia, kad 2023 m. rugsėjį buvo suimtas buvęs V. Zelenskio žiniasklaidos partneris ir ankstyvas politinis rėmėjas Ihoris Kolomoiskis, kaltinamas sukčiavimu ir šimtų milijonų dolerių plovimu. Jau daugiau nei pusantrų metų oligarchas sėdi kalėjime ir laukia teismo.

Be to, greitas V. Zelenskio atsitraukimas sulaukus visuomenės nepritarimo ir tarptautinio spaudimo rodo, kad jis puikiai reaguoja į visuomenės nuomonę ir išlieka demokratiškai atsakingas.

Galiausiai neseniai Ukrainoje kilę neramumai rodo Ukrainos pilietinės visuomenės atsparumą ir ukrainiečių gebėjimą veiksmingai ginti savo laisves ir demokratiją. Protestuotojai parodė politinę brandą ir pilietinę atsakomybę karo metu susilaikydami nuo destruktyvių raginimų atsistatydinti ar surengti pirmalaikius rinkimus Rusijos atakų akivaizdoje. Taip pat nebuvo bandymų kvestionuoti V. Zelenskio prezidentavimo teisėtumą. Vietoj to daugiausia dėmesio buvo skiriama valdančiųjų niekinimui ir demokratiją bei pliuralizmą gerbiantiems reikalavimams pagerinti padėtį.

Nepaisant daugiau nei trejus metus trukusio karo, ukrainiečiai tebėra tvirtai įsipareigoję savo demokratinei ateičiai. Kai pirmosiomis invazijos savaitėmis Rusijos pajėgos buvo Kyjivo priemiesčiuose, apklausos rodė, kad 58 proc. ukrainiečių manė, jog šaliai labiau reikia stipraus lyderio nei demokratinės sistemos. Praėjus metams, 59 proc. respondentų dabar pirmenybę teikia demokratijai, o ne stipriam lyderiui. Ši pirmenybė, kartu su sveiku skepticizmu savo lyderių atžvilgiu, akivaizdžiai vyrauja ir šiandien.

Ukrainos pilietinė visuomenė yra giliai įsišaknijusi, kodėl net ir vykstant žiauriam karui ji yra pasirengusi protestuoti už laisvą ir demokratinę visuomenę.

Trejus su puse metų V. Zelenskis buvo įkvepiantis ir didvyriškas drąsios kariaujančios šalies vadovas. Tarptautiniu mastu jis buvo Ukrainos personifikacija. Pastaraisiais mėnesiais šis įvaizdis susilpnėjo, ir V. Zelenskio eros pabaiga jau gali būti matoma, tačiau pastarųjų dviejų savaičių įvykiai taip pat dar kartą parodė, kad ukrainiečiai yra vieningi Rusijos agresijos akivaizdoje, įsipareigoję ginti savo šalį, nepakantūs korupcijai ir griežtai prisirišę prie savo laisvių. Tai turėtų būti pakankama priežastis Vakarams ir toliau tikėti Ukrainos, kaip laisvos, demokratinės ir sėkmingos valstybės, ateitimi.