„Mes tai padarėme, – sušuko Peteris Magyaras stovėdamas aikštėje Budapešto centre prieš daugiatūkstantinę šalininkų minią greta didingų parlamento rūmų. – Kartu nuvertėme Vengrijos režimą.“

Vengrijos parlamento rinkimuose 45-erių politiko vedama opozicinė centristinė partija „Tisza“ iškovojo net 136 vietas iš 199 galimų ir užsitikrino dviejų trečdalių daugumą – pakankamą keisti ankstesnės valdžios priimtas konstitucijos nuostatas, kurias kritikai vadino antidemokratinėmis.

Nuo 2010-ųjų premjero postą užėmusio 62-ejų Viktoro Orbano dešinioji nacionalistinė „Fidesz“ partija turės 57 mandatus, o kraštutinių dešiniųjų partija „Mūsų tėvynė“ – 6.

Svarbiausiais nuo 1989–1990 m. demokratinės transformacijos Vengrijoje vadintuose rinkimuose balsuotojų aktyvumas siekė net 79,5 proc.

[[ge:lrytas:lrytas:42070232]]

Daina – pokyčių simbolis

„Pavasario vėjas“ („Tavaszi szel“) – bene žinomiausia vengrų liaudies daina. Paprasta melodija apie bundančią gamtą, meilę ir liūdesį skamba tiek prie vaišių stalo, tiek oficialiuose renginiuose. Prieš 40 metų ją perpildytame Budapešto stadione atliko Freddie Mercury, o šis įrašas tapo vienu ryškiausių Vengrijos istorijos momentų.

Atrodė, niekas nebegali dar labiau įtvirtinti šios dainos kultinio statuso. Tačiau dabar ji tapo ir seisminių pokyčių Vengrijos politikoje simboliu: būtent „Pavasario vėją“ pastaruosius dvejus metus visoje šalyje dainavo šimtų P.Magyaro rinkiminių mitingų dalyviai. Jie dažnai lygina „Tisza“ lyderį su pavasario vėju, kuris išsklaidys dvokiantį rūką virš pelke virtusios Vengrijos politikos.

[[ge:lrytas:lrytas:42081837]][[ge:lrytas:lrytas:42046117]][[ge:lrytas:lrytas:42047585]][[ge:lrytas:lrytas:42005045]]

O skeptikai kalba apie aklą „Magyaro sektos“ fanatizmą, vadina jį išsišokėliu ir pižonu, madingu Jėzumi, netgi jaunesne ir patobulinta nueinančio V.Orbano versija.

Kilęs iš elitinės šeimos

P.Magyaras, kurio pavardė reiškia „vengras“, gimė 1981 m. kovo 16 d. Budapešte Vengrijos elito šeimoje. Būsimojo politiko senelis Palas Erossas buvo Vengrijos aukščiausiojo teismo teisėjas ir žinomas visuomenės veikėjas.

P.Magyaro krikštatėvis – jo močiutės brolis, teisės profesorius Ferencas Madlasas, 2000–2005 m. ėjęs Vengrijos prezidento pareigas, kurios šalyje yra reprezentacinės. Abu P.Magyaro tėvai – taip pat teisininkai.

[[ge:lrytas:lrytas:42090886]]

P.Magyaras mokėsi elitinėje katalikiškojoje vidurinėje mokykloje Budapešte ir ten pirmąkart susidūrė su V.Orbanu, kai apie 1996–1997 m. tada sparčiai stiprėjusios „Fidesz“ partijos lyderis atvyko susitikti su mokiniais. P.Magyarui net pavyko užduoti klausimą – kodėl dar neseniai liberalu laikytas politikas akivaizdžiai krypsta į dešinę?

V.Orbanas atsakė britų premjero Winstono Churchillio žodžiais: esą jaunystėje normalu būti kairiųjų pažiūrų, o vėliau tapti konservatoriumi. Šie žodžiai paveikė jaunąjį P.Magyarą. Studijuodamas teisę Peterio Pazmany katalikiškajame universitete Budapešte jis kartu su bendramoksliu Gergely Gulyasu taip išgyveno V.Orbano pralaimėjimą 2002-ųjų parlamento rinkimuose, kad dėl solidarumo įstojo į „Fidesz“.

Šiandien G.Gulyasas yra premjero V.Orbano kanceliarijos vadovas ir laikomas vienu įtakingiausių žmonių šalyje. Su P.Magyaru jiedu nebendrauja.

2005 m. per vakarėlį, kurį surengė jaunas dėstytojas G.Gulyasas, P.Magyaras susipažino su 25-erių Judit Varga – Miškolco universiteto teisės absolvente, tuo metu atlikusia praktiką vienoje Budapešto įmonėje. Kitais metais pora susituokė, o 2009-aisiais persikėlė į Briuselį: J.Varga tapo Vengrijos europarlamentaro Janoso Aderio padėjėja.

2012 m. J.Aderis buvo išrinktas Vengrijos prezidentu, tačiau J.Varga liko Briuselyje ir dirbo kitų savo šalies europarlamentarų biuruose. P.Magyaras kurį laiką buvo vaiko priežiūros atostogose, vėliau dirbo Vengrijos užsienio reikalų ministerijos sistemoje ir šalies atstovybėje prie ES.

[[ge:lrytas:lrytas:42090887]]

Kaupėsi nepasitenkinimas

Stulbinančius pokyčius Vengrijos politikoje – V.Orbano sugrįžimą į valdžią 2010 m., konstitucijos pakeitimus 2011 m. ir demokratijos ribojimo pradžią – P.Magyaras stebėjo iš Briuselio.

Tuomet jis palankiai vertino valdžios centralizaciją ir premjero veržiamus varžtus: po aštuonerių metų kairiųjų liberalų valdymo ir 2008-ųjų krizės smūgio ekonomikai šaliai esą reikėjo tvirtos rankos. Suvokimas, kad V.Orbanas iš esmės perima Vengrijos kontrolę į vienas rankas, atėjo gerokai vėliau.

Į Budapeštą P.Magyaras su šeima – tuo metu jau augo trys sūnūs – grįžo 2018 m., kai J.Vargai buvo pasiūlytos valstybės sekretoriaus ES reikalams pareigos V.Orbano vyriausybėje.

Kitąmet ji pakilo karjeros laiptais ir tapo teisingumo ministre, toliau atsakinga ir už santykius su ES. Svarstyta, kad J.Varga galėtų būti laikoma viena galimų V.Orbano įpėdinių.

P.Magyaras tuomet ėjo svarbias pareigas įvairiose viešojo sektoriaus ir su valstybe susijusiose institucijose: vadovavo vieno banko ES teisės padaliniui, buvo Studentų paskolų centro direktorius. Jis ne kartą mėgino siekti aukštesnio valdžios posto, bet nesėkmingai.

Kopenhagos universiteto politologas Miklosas Sukosdas, tyrinėjęs P.Magyaro fenomeną, teigė: „Jam visada buvo atsakoma neigiamai, nes jis buvo pernelyg ambicingas ir nepriklausomas. Jo siekiai buvo slopinami ir ilgainiui tai virto susikaupusiu nepasitenkinimu.“

[[ge:lrytas:lrytas:42093878]]

Virsmai šeimoje ir politikoje

2023-iųjų kovą P.Magyaras ir J.Varga paskelbė apie skyrybas. „Mūsų santuoka buvo įtempta iš abiejų pusių“, – vėliau sakė vyras.

Maždaug tuo pat metu, balandį, Vengrijos prezidentė Katalin Novak suteikė malonę Endre Konyai – buvusiam vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojui. Šis kartu su savo vadovu buvo nuteisti kalėti: direktorius – už pedofiliją, o E.Konya – už bandymus slėpti nusikaltimus ir spaudimą aukoms.

Žinia apie malonę paaiškėjo tik 2024 m. vasarį, sukeldama šoką ne tik V.Orbano oponentams, bet ir daugeliui „Fidesz“ – konservatyvios politinės jėgos, deklaruojančios tradicines vertybes, – šalininkų.

Po virtinės kritiškų publikacijų žiniasklaidoje ir protesto prie prezidentūros K.Novak tiesioginiame televizijos eteryje paskelbė atsistatydinanti. Netrukus apie pasitraukimą iš politikos pranešė ir J.Varga: 2023-iaisiais ji savo parašu patvirtino prezidentės dekretą dėl malonės E.Konyai, todėl formaliai taip pat buvo susijusi su šiuo sprendimu.

Praėjus mažiau nei pusantros valandos po K.Novak pareiškimo apie atsistatydinimą iki tol retai atnaujinamame P.Magyaro „Facebook“ profilyje pasirodė įrašas, kuriame jis pranešė pasitraukiantis iš pareigų valstybinėse įmonėse: „Nenoriu nė minutės būti sistemos, kurioje tikrieji lyderiai slepiasi už moterų sijonų, dalimi. Ilgai tikėjau nacionalinės, suverenios, pilietinės Vengrijos idėja, bet šiandien galutinai supratau, kad visa tai – tik graži išorė, skirta dviem tikslams: paslėpti valdžios mašinos veikimą ir užtikrinti milžiniškų turtų kaupimą.“

[[ge:lrytas:lrytas:42093870]]

Kitą dieną P.Magyaras pasirodė „YouTube“ kanalo „Partizan“ studijoje. Beveik dvi valandas trukęs interviu jį iš menkai žinomo – net ne antro, o trečio plano „Fidesz“ politiko pavertė visoje šalyje atpažįstama figūra – Vengrijos visuomenės ieškomų naujų lyderių simboliu, galinčiu pakeisti idėjų krizėje įstrigusią senąją opoziciją.

P.Magyaras kalbėjo ne kaip revoliucionierius, o kaip nusivylęs žmogus iš vidaus, puikiai suprantantis, kaip Vengrijos valdžioje susipina politika, specialiosios tarnybos ir verslas. Jis sakė nebegalintis gyventi pagal tokias taisykles.

To pakako sensacijai šalyje, kur apie sistemos trūkumus paprastai šnekėjo tik nuolatiniai opozicionieriai arba geriausiu atveju nepriklausoma žiniasklaida.

Interviu sukėlė tikrą furorą, ir prasidėjo kita istorija. P.Magyaras paragino žmones susirinkti į mitingą Budapešto centre 2024 m. kovo 15-ąją, kai Vengrijoje minima Laisvės diena.

Atėjo 30 tūkstančių – daugiau nei bet kuri opozicinė partija galėjo surinkti per pastaruosius metus. Renginio mastas buvo netikėtas pačiam P.Magyarui, jis mitinge pareiškė, kad ketina sukurti naują partiją: „Prie jos galės prisijungti visi geros valios vengrai, norintys dirbti šalies labui.“

Prakalbo apie smurtą

Tačiau dar prieš imdamasis įgyvendinti savo politinį planą 2024 m. kovo pabaigoje P.Magyaras paskelbė 2023 m. sausį, likus dviem mėnesiams iki skyrybų su J.Varga, slapčia įrašytą jųdviejų pokalbį virtuvėje. Žmona pasakojo, kaip prokuratūra pagal nurodymus iš aukščiau „tvarko“ jautrius dokumentus svarbioje korupcijos byloje.

[[ge:lrytas:lrytas:42093864]]

Tuo metu pareigas ėjusi teisingumo ministrė pripažino, kad Vengrijos valdžia virto mafijine sistema, iš kurios neįmanoma tiesiog taip pasitraukti.

Vėliau P.Magyaras aiškino, kad 2023-iaisiais jis darė šį įrašą kaip savotišką apsaugą, jei jis ir J.Varga patektų į režimo nemalonę.

Įrašas suteikė V.Orbano oponentams papildomų argumentų teigti, kad ilgamečio premjero sukurta valdžios sistema yra iš esmės ydinga: apie rimtus piktnaudžiavimus buvo žinoma aukščiausiuose sluoksniuose, tačiau nieko nebuvo daroma arba nieko nebuvo galima padaryti.

J.Varga tada pareiškė, kad buvęs sutuoktinis jau metus ją šantažavo grasindamas paviešinti pokalbį: „Dabar jis pasinaudojo įrašu siekdamas savo politinių tikslų – toks žmogus nenusipelno jokio pasitikėjimo. Tai padarė vyras, kuriam aš pagimdžiau tris sūnus, kuriam su meile ir viltimi suteikiau nesuskaičiuojamą daugybę galimybių pradėti viską iš naujo per siaubingus smurto kupinus santykių metus.“

Moters kaltinimus dėl fizinio smurto perėmė provyriausybinė žiniasklaida. Pagrindinis V.Orbano propagandinis leidinys „Magyar Nemzet“ skyrė P.Magyarui išsamų straipsnį pavadinimu „Snarglys“, kuriame jį vadino absoliučiu nieku, viską gyvenime pasiekusiu tik dėl žmonos, kuri galiausiai vyrą paliko.

P.Magyaras atsakė į J.Vargos kaltinimus ir neneigė, kad per 18 bendro gyvenimo metų santykiuose buvo visko: „Bet aš niekada nekėliau rankos prieš savo vaikų motiną, o ji prieš mane tai darė daug kartų; ir kumščiais, ir kojomis, kartais liudininkų akivaizdoje, kartais už uždarų durų.“

Visa ši situacija leido Vengrijos valdantiesiems parodyti P.Magyarą ne kaip rimtą politiką, o kaip skandalų veikėją. Atsakydamas į klausimą, ką mano apie naujos partijos kūrėją, V.Orbanas tada mestelėjo: „Aš užsiimu valstybės valdymu, o ne muilo operomis.“

Apskritai 2024 m. pavasarį atrodė, kad „Fidesz“ pasirinko paprastą taktiką – tiesiog ignoruoti išsišokėlį tikintis, kad jo populiarumas išblės taip pat greitai, kaip ir netikėtai išaugo.

[[ge:lrytas:lrytas:42093859]]

Kampanija – intensyvi

Tuo metu P.Magyaras ėmėsi steigti savo politinę jėgą. Iš pradžių jis svarstė kurti partiją nuo nulio, tiktai trūko laiko – 2024 m. birželį laukė Europos Parlamento (EP) rinkimai. Todėl sparčiai populiarėjantis P.Magyaras paskelbė, kad kandidatuos su jau egzistuojančia partija „Pagarba ir laisvė“ – „Tisztelet es Szabadsag“, santrumpa – „Tisza“. Lygiai taip pat vengriškai vadinama ir viena svarbiausių šalies upių (lietuviškai – Tisa).

Tai buvo prieš ketverius metus atsiradęs nedidelis politinis judėjimas, kurį šalies žiniasklaida buvo praminusi „dviejų žmonių partija“, – „Tisza“ iš tiesų įsteigė du vyresnio amžiaus bičiuliai iš kurortinio Egerio miesto.

Iki P.Magyaro prisijungimo visa partijos veikla apsiribojo kelionėmis po šalį mikroautobusu, išmargintu Vengrijos vėliavomis, ir mėgėjiškais vaizdo įrašais „YouTube“.

P.Magyaras pasakojo, kad derėjosi su keliomis partijomis. Vienas argumentų pasirinkti „Tisza“ buvo pats pavadinimas – jis turi pozityvią ir džiugią reikšmę šalies kultūroje ir istorijoje.

Tisa vengrams – ne šiaip upė. Tai viena svarbiausių šalies vandens arterijų, nacionalinės tapatybės dalis, panašiai kaip Dniepras ukrainiečiams ar Vysla lenkams.

Po 1920 m. dalis teritorijų, per kurias teka Tisa, liko už dabartinės Vengrijos ribų, todėl upė įgavo ir prarasto pasaulio, nostalgijos simbolio reikšmę.

Praėjus kelioms dienoms po prisijungimo prie „Tisza“ vadovybės P.Magyaras paskelbė pradedantis formuoti komandą ir didelę rinkimų kampaniją po visą šalį.

[[ge:lrytas:lrytas:42093879]]

Kalbėdami apie P.Magyaro sėkmės priežastis Vengrijos politikos apžvalgininkai dažniausiai mini paprastą dalyką – visuomenės nuovargį nuo ilgamečio V.Orbano valdymo.

Tačiau šis ir per ankstesnius rinkimus jau ne vieną kadenciją užėmė premjero postą, bet opozicija vis tiek nesugebėdavo jam mesti rimto iššūkio.

P.Magyaras išsiskyrė darbštumu ir atkaklumu. Jo rinkimų kampanijos pagrindu tapo ilgos kelionės po šalį: politikas kasdien surengdavo po 4–5, o kartais net šešis susitikimus su rinkėjais. Tai buvo ne tik bandymas parodyti artumą paprastiems žmonėms. Vengrijos provincijoje milžinišką politinę įtaką turėjo V.Orbanas, todėl pats „Tisza“ lyderis su bendražygiais iš pradžių net nebuvo tikri, ar mažesnių miestų ir kaimų gyventojai apskritai rinksis į susitikimus su žmogumi, kuris save pristato kaip premjero oponentą.

„Važiuojame į Diulą (apie 30 tūkst. gyventojų turintį miestą. – Red.). Tai turėjo būti pirmasis mūsų turo renginys. Ir staiga man skambina kolega: nepatikėsi, prie pilies susirinko apie tūkstantį žmonių“, – vėliau pasakojo P.Magyaras.

Šių susitikimų formatas buvo paprastas: „Tisza“ vedlio kalba, spontaniški auditorijos klausimai, bendros nuotraukos su norinčiaisiais. „Manau, esu žmogus, nusifotografavęs daugiausia asmenukių Vengrijos istorijoje“, – sakė jis. Ir dar viena nuolatinė detalė – kiekviename renginyje kartu su šimtais žmonių dainuojamas „Pavasario vėjas“.

Dar visai neseniai nedaugeliui žinomo politiko faktiškai vieno vykdyta kampanija, atstovaujant mažai partijai, baigėsi netikėta sėkme. Užpernai EP rinkimuose „Tisza“ gavo beveik 30 proc. balsų ir iškovojo septynias vietas. Mandatas teko ir pačiam P.Magyarui.

Tada tapo aišku, kad kitas „Tisza“ tikslas – 2026 m. Vengrijos parlamento rinkimai, o P.Magyaro siekis – ministro pirmininko postas.

[[ge:lrytas:lrytas:42093880]]

Keli klausimai – esminiai

Naują rinkimų kampaniją „Tisza“ lyderis pradėjo pernai. Kasdien vėl surengdavo po kelis susitikimus – kartais net tokiuose užkampiuose, į kuriuos retai užsuka ne tik europarlamentarai, bet ir vietos politikai.

Pagrindiniu P.Magyaro pranašumu vėl tapo aiškiai struktūruotos kalbos. Daugiausia dėmesio jis skyrė ekonominėms, socialinėms ir infrastruktūros problemoms – sritims, kuriose V.Orbanas negalėjo pasigirti išskirtiniais rezultatais. Ypač akcentavo kovą su korupcija, juolab kad pastarųjų metų žurnalistiniai tyrimai suteikė jam daug argumentų kritikuoti valdžią. Užsienio politiką, kuri buvo vienas pagrindinių V.Orbano kampanijos akcentų, P.Magyaras aptardavo gerokai bendriau.

Kadangi tradicinėje Vengrijos žiniasklaidoje dominuoja valdžiai palankūs kanalai, „Tisza“ pagrindinę kovą perkėlė į socialinius tinklus ir šioje erdvėje pranoko V.Orbano komandą.

Vis dėlto tam tikra prasme paradoksalu, kad didžiausią galimybę įveikti V.Orbaną gavo ne jo ideologinis priešininkas, o žmogus iš paties premjero aplinkos, panašių dešiniųjų pažiūrų. P.Magyaras pasisako už griežtą migracijos politiką, labai atsargiai kalba apie LGBT teises ir apskritai prisistato atstovaujantis „tikrosioms „Fidesz“ vertybėms“ – toms, kurios vyravo jam įstojus į šią partiją 2002-aisiais, o ne toms, kurias buvo įtvirtinęs V.Orbanas.

Bet svarbiausias P.Magyaro stiprybės šaltinis – vengrų lūkestis, kad šalyje pagaliau gali įvykti pokyčiai. Dėl to aplink jį telkiasi labai skirtingų pažiūrų rinkėjai, kuriuos dažnai vienija tik vienas dalykas – įsitikinimas, kad Vengrijai būtina nauja politinė kryptis, o visa kita galima spręsti vėliau.

[[ge:lrytas:lrytas:42093871]]

Žinoma, klausimas – kiek realu įgyvendinti žadamus esminius pokyčius. Per 16 valdymo metų V.Orbanas iš esmės užcementavo Vengrijos politinę sistemą. Taip pat neaišku, ar pasiteisins Kijevo viltys, kad P.Magyaro atėjimas į valdžią padės išvesti Ukrainos ir Vengrijos santykius iš gilios krizės.

Prognozuojama, kad užsienio politikoje naujasis lyderis pirmiausia sieks atkurti pašlijusius santykius su Briuseliu ir grąžinti Vengriją į bendrą Europos politinę kryptį, kuri dabar reiškia paramą Ukrainai.

Kita vertus, vengrai šiuo metu stipriai paveikti antiukrainietiškos retorikos, kurią savo kampanijos centru pavertė V.Orbanas, todėl į tai neišvengiamai turės atsižvelgti ir P.Magyaras. Paklaustas, ar naujoji šalies valdžia atsisakytų buvusio premjero veto dėl 90 mlrd. eurų ES kredito Ukrainai, su „Tisza“ pozicija susipažinęs šaltinis teigė, kad viskas priklausys nuo visuomenės nuomonės.

Vis dėlto net ir nepuolančių į euforiją dėl valdžios pasikeitimo vengrų nuomonė tokia: „Mes už jo nesiruošiame tekėti. Mums tiesiog reikia žmogaus, kuris paliktų V.Orbaną praeityje.“

Parengta pagal BBC inf.

Tikrą žemės drebėjimą sukėlusio P. Magyaro istorija – išskirtinė: viską pakeitė pedofilijos byla