Penktadienį bus minimos apie 18,5 tūkst. žmonių gyvybių
nusinešusios stichinės nelaimės penktosios metinės. Tąsyk 9 balų
žemės drebėjimo sukeltas cunamis nušlavė pajūrio gyvenvietes ir
sukėlė didžiausią per porą dešimtmečių branduolinę krizę.
Nors pareigūnai žada neleisiantys tokiai krizei pasikartoti, kai
kurie kritikai sako, kad Tokijo pastangos vėl paleisti po tos
avarijos išjungtus atominius reaktorius yra įrodymas, kad tragedijos
pamokos nebuvo išmoktos.
Daugelis taip pat kelia klausimą, ar Japonija pakankamai
nuveikė, kad pašalintų kai kurias esmines tos krizės,
prasidėjusios 2011 metų kovo 11-ąją, priežastis: per didelį
pasitikėjimą nacionaline katastrofų padarinių likvidavimo sistema
ir pernelyg glaudžius ryšius tarp politikų, biurokratų ir
branduolinės pramonės.
„Tokio pobūdžio ryšiai stebimi ir kitose šalyse, bet
Japonija ypač išsiskiria“, – sakė Čibos universiteto
politologijos garbės profesorius Muneyuki Shindo.
„Ryšiai tarp biurokratijos ir pramonės tebėra labai stiprūs;
tai palikimas iš vyriausybės vadovaujamos plėtros, kai šalis buvo
nepakankamai išsivysčiusi“ po Antrojo pasaulinio karo.
Premjeras Shinzo Abe branduolinės energetikos
atkūrimą išteklių stokojančioje Japonijoje paskelbė savo
prioritetu. Tokį žingsnį palaikė verslo bendruomenė, bet jam
griežtai priešinosi visuomenė, po Fukušimos avarijos labai
jautriai reaguojanti į bet kokius sprendimus šioje srityje.
Visi Japonijos reaktoriai buvo išjungi po katastrofos, kai itin
stiprus žemės drebėjimas sukėlė didelį cunamį, užliejusį
Fukušimos 1-ąją atominę jėgainę ir sugadinusį jos aušinimo
sistemas, dėl ko galiausiai išsilydė jos reaktorių aktyvioji
masė.
Tarp skambinančių pavojaus varpais dėl vėl įjungiamų
reaktorių yra ir Katsunobu Sakurai, netoli
nuniokotos Fukušimos jėgainės esančio Minamisomos miesto meras.
K.Sakurai atkreipė pasaulio dėmesį, kai portale „YouTube“
paskelbė vaizdo įrašą, maldaudamas pagalbos ir peikdamas Tokijo
atsaką, kai radioaktyvūs teršalai pasklido jo bendruomenės link.
Po didžiausios branduolinės avarijos nuo Černobylio elektrinės
katastrofos 1986 metais dešimtys tūkstančių žmonių buvo
priversti palikti savo namus, galbūt visiems laikams.
Atominė elektrinė gali tapti monstru
„Kaip ir premjeras, kuris šaukia „ekonomika, ekonomika,
ekonomika“, kai kurie politikai nesupranta, kas turėtų būti
svarbiau – gyvybės ar pragyvenimas“, – sakė K.Sakurai, kurį
žurnalas „Time“ 2011 metais įvardijo tarp 100 įtakingiausių
pasaulyje žmonių.
„Apmaudus faktas, kad pamokos nebuvo išmoktos, kas atvedė prie
šio pakartotinio atominių jėgainių įjungimo“, – pridūrė
jis.
Tik keturi iš dešimčių išjungtų reaktorių buvo vėl
paleisti, atlikus jų saugumo įvertinimą pagal sugriežtintas
taisykles.
Teismas trečiadienį nurodė vėl išjungti du iš tų
reaktorių, argumentuodamas, kad jų saugumas nepakankamas.
„Galbūt žmonės toliau nuo Fukušimos nesupranta, kad atominė
elektrinė gali tapti monstru“, – sakė Minamisomos gyventoja
Junko Murata.
Oficialių tyrimų ataskaitose dėl tos katastrofos kaltinama
Fukušimos elektrinę valdanti bendrovė „Tokyo Electric Power
Co.“ (TEPCO), kurios trims buvusiems vadovams iškelta baudžiamoji
byla. Fukušimos avarija taip pat buvo įvardyta kaip „žmogaus
sukeltas“ incidentas.
Japonija reaguodama įkūrė nepriklausomą branduolinės
energetikos priežiūros instituciją, pakeisdama ankstesnę tvarką,
kai Pramonės ministerija kontroliavo priežiūros instituciją ir
buvo atsakinga už branduolinės energetikos plėtrą.
Dabar nauja priežiūros institucija yra kritikuojama verslo
lyderių dėl „lėtai“ priimamų sprendimų, susijusių su
pastangomis vėl įjungti reaktorius. Tuo tarpu Pramonės ministerijos
biurokratai planuoja, kad branduolinės jėgainės 2030 metais gamins
apie 20 proc. šalies elektros energijos.
Buvę TEPCO vadovai, kurie laukia teismo, tikriausiai argumentuos
negalėję numatyti milžiniškų bangų, kurios smogė Japonijos
šiaurės rytinei pakrantei.
Vis dėlto netgi Fukušimos jėgainę valdanti bendrovė dabar
pripažįsta, kad šios katastrofos mastą iš dalies nulėmė
perdėtas pasitikėjimas savo saugumo priemonėmis.
„Laikėmės išankstinio nusistatymo, kad (elektrinė) yra saugi
... ir nesugebėjome paklausti savęs, ką darytume, jeigu įvyktų
kažkas, kas pranoksta mūsų vaizduotę“, – sakė TEPCO atstovas
Yuichi Okamura.
Dar didesnės katastrofos tikimybė
Kai kurie pokyčiai yra aiškiai pastebimi: daugelis cunamio
nuniokotų gyvenviečių buvo perkeltos į aukštesnes vietas, o palei
krantus statomos aukštesnės nuo potvynių saugančios sienos.
Atominėse jėgainėse taip pat imtasi papildomų priemonių
pažeidžiamiems reaktoriams apsaugoti.
Priimti nauji įstatymai turėtų paspartinti Tokijo atsaką
katastrofos atveju, o bendruomenės parengė naujus evakuacijos
planus.
„Japonija mėgino pagerinti krizių valdymą, bet dar yra daug
erdvės tobulėti“, – sakė civilinės saugos profesorius Hisanori
Nakayama, dirbantis Kobės Gakuino universitete.
Kai kurių nuomone, Japonija šį procesą turėtų paspartinti.
Šią šalį kasmet supurto apie 20 proc. stipriausių pasaulyje
įvykstančių žemės drebėjimų, o pastaruoju metu to regiono
seisminis aktyvumas dar labiau padidėjo.
Visa tai kelia nuogąstavimus, kad anksčiau, o ne vėliau
Japonijai gali smogti naujas cunamis, prieš kurį nublanktų 2011
metų katastrofa, o vyriausybės skaičiavimai rodo, kad tokia banga
gali nusinešti per 300 tūkst. žmonių gyvybių.
„Toks žemės drebėjimas gali įvykti bet kuriuo metu“, –
sakė Tokijo universiteto Žemės drebėjimų prognozavimo tyrimų
centro vadovas Toshiyasu Nagao.