Nepriklausomas alaus ekspertas Vidmantas Laurinavičius sako, kad nėra blogų alaus rūšių ir kiekvienas turi pats išsirinkti savo mėgiamiausią. Pats alaus ekspertas didžiausias simpatijas jaučia nedidelių aludarių verdamam gyvam alui.
Lrytas.lt interviu apie alų - su nepriklausomu alaus ekspertu Vidmantu Laurinavičiumi.
* * *
- Renkantis alų vienas pirmųjų klausimų būna – šviesų ar tamsų. Kokias šio gėrimo savybes nusako šis skirstymas?
- Šviesus alus yra skystesnis, jame mažiau kvapų ir skonių. Jis lengvesnis. Šviesaus alaus rūšys mažiau specializuotos, jas sunkiau atskirti.
Tamsus alus turi stipresnį charakterį, labiau išreikštą skonį ir aromatą. Jo rūšys ryškiau skiriasi viena nuo kitos. Gaminant tamsų alų dedama specialios karamelės, sirupo, todėl jis sunkesnis. Apskritai tamsus alus savo savybėmis artimesnis vynui, juo galima pasimėgauti prie kepsnio, tačiau tokio alaus daug neišgersi dar ir dėl to, kad jis paprastai būna ir stipresnis.
Yra žmonių, kurie geria tik šviesų arba tik tamsų alų. Lietuvoje šviesus alus yra standartas. Tamsaus alaus jo gamyklos paprastai siūlo mažiau, nes ir gamyba brangesnė. Didesnė kaina iš dalies lemia ir mažesnę jo paklausą.
- Kaip skiriasi gyvo ir pasterizuoto alaus savybės?
- Gyvas alus yra neabejotinai geresnis. Gyvame aluje yra visų B grupės ir nemažai kitų vitaminų, kurių pusė dingsta alų pasterizavus. Žinoma, alų, kuris skirtas pardavimui, patogiau filtruoti ir sterizuoti, nes gyvas išsilaiko tik savaitę ir yra netinkamas masinei prekybai.
Gyvu alumi paprastai prekiauja mažos daryklos. Jose galima paragauti tikro lietuviško alaus. Be to, nedidelių aludarių virtas alus – skanesnis. Juk mažesnį katilą prižiūrėti lengviau, negu didelį. Mažose daryklose alus paprastai daromas natūraliai, jo rūgimas neskatinamas jokiais priedais.
- Kokios reikšmės turi alaus stiprumas?
- Natūraliai gaminamas alus turi 6-7 proc. alkoholio. Tačiau naudojant skirtingus salyklus ar juos maišant galima išgauti ir stipresnį alų. Daugiau alkoholio pasigamina ir įdėjus cukraus. Silpnesnis nei 6 laipsniai alus pagaminamas, kai įpilama mažiau salyklo nei paprastai.
Populiariausias yra vidutinio silpnumo alus. Tačiau stiprus alus nėra blogesnis. Neigiamą nuomonę apie stiprų alų suformuoja besaikiai jo vartotojai.
Galima gurmaniškai mėgautis ir 9 laipsnių stiprumo alumi iš nedidelių taurių, prieš tai gerai jį atšaldžius, su užkandžiais. Svarbiausia, negerti stipraus alaus tokiais pat kiekiais, kokiais esate įpratę gerti silpnesnį alų.
- Kaip ragaujamas alus?
- Ragaujant alų yra užuodžiamas jo aromatas, stebima spalva, puta, pajuntamas skonis ir liekamasis skonis. Specialistai apibūdina ir angliarūgštės kiekį bei apynių ir mielių likučius.
Renkantis alų reikia, kad jis patiktų pagal visus išvardytus kriterijus. Kai viskas dera, sakoma, kad alaus kūnas – vientisas. Jei jums patinka ir kvapas, ir spalva, ir skonis, bet nemaloniai nuteikia, pavyzdžiui, liekamasis skonis, tada alaus kūnas nėra vientisas.
Vieni žmonės mėgsta saldesnį, kiti – kartesnį skonį. Šią savybę lemia apynių ir salyklo santykis, vandens kietumas ir mielės. Mielės ypač svarbios alaus skoniui. Atskiros daryklos turi savo mielių veisles, kurias saugo nuo konkurentų akių.
- Kai kuriuose baruose siūlomas įvairių uogų skonio alus. Kaip jis gaminamas?
- Dažniausiai tai būna tik alaus kokteiliai, kai šviesus alus maišomas su įvairių skonių sirupu. Lietuvoje nėra tradicijos gaminti aromatizuotą alų. Pavyzdžiui, Belgijoje vaisinis alus daromas įvairių vaisių ir uogų įmaišant gamybos procese. Tačiau toks gamybos būdas daug brangesnis.