Italijos vyrai mados ir elegancijos pasaulyje - nenugalimi. Tai dar kartą patvirtino Milano 2007–ųjų vyrų žiemos mados savaitė.
Bet šįsyk italai pralenkė ne tik didžiausius konkurentus – puošeivas prancūzus. Jie pralenkė patys save ir pralenkė moteris.
Kai ant Milano podiumų pasirodo pirmosios kolekcijos, išsyk degte įsidega aistringi ginčai. Diskutuoja mados biznio žmonės, vadinamieji „buyers“ (pirkėjai – angl.), mados žurnalistai, Milano gyventojai prie espreso puodelio bare. Pastaruoju metu ginčai vis dažniau krypsta į vieną pusę: Milano vyras - pernelyg iššaukiantis? Pernelyg „gėjiškas“? Pernelyg moteriškas? Gal tradicinės vyriškos elegancijos sąvokos jau numirė?
Anot įtakingo ekonomikos ir finansų savaitraščio ,„Affari e Finanza“, vyro elegancijos formulė šiandien atrodytų taip: „Brioni“ plius „Grigio Perla“, padalyta iš dviejų. Tai reiškia, jog šiandien vyrai nebijo sujungti dviejų visai skirtingų stilių - prabangiausią Italijos „Brioni“ eleganciją su provokuojančiomis „Grigio Perla“ nuogybėmis.
Mados kritikai skelbia, atrodytų, labai paprastą naujojo sezono tendenciją vyrams - elegantiškas ir gundantis. Lengva pasakyti ir visai nesunku parašyti. Bet kasdieniame gyvenime - tarp biuro, namų ir klubo - šiuos du būdvardžius suderinti beprotiškai sunku.
Ką reiškia „elegantiškas vyras“?
Tai toks vyras, kuris moka vilkėti specialiai jam pagal užsakymą pasiūtą „Brioni“ angliško tvido švarką. Vilkėdamas šį konservatyvios elegancijos rūbą, jaučiasi laisvas ir nevaržomas.
Ką reiškia „gundantis vyras“?
Tai toks vyras, kuris grįžęs iš dalykinio pasitarimo, švarką pakabina ant pakabos. Kitoje spintoje susiranda ir miegamąjame užsivelka sadomazochistinius filmus primenančią juodo gipiūro pižamą. Ir jaučiasi puikiai, taip, kaip turėtų jaustis stipriosios lyties atstovas, pasiruošęs užkariauti jos akis ir širdį.
Arba jo akis ir jo širdį. Bet tai jau nebeturi jokios reikšmės. Viskas susilieja į vieną provokuojančią, gluminančią, jaudinančią „gundančios elegancijos“ kontekstą. Stebint madų podiumą nekyla abejonių, jog Milano vyras pusę savo gyvenimo praleidžia drabužių salonuose. Ir nė kiek neslepia, jog jam malonu stebėti savo atvaizdą veidrodyje.
Bet bambėti ir piktintis šiuo galbūt perversišku stipriosios lyties gėrėjimusi savimi - tuščias darbas. Daug sunkiau drabužius ir detales sudėlioti į vieną drąsią, iššaukiančią, bet nepriekaištingą visumą.
Čia nepadės nei pinigai, nei labai dideli pinigai. Reikia ne tik aistros, ne tik genetinių gero skonio pagrindų, bet ir didžiulės patirties. Sistemingos informacijos iš mados pasaulio.
Milano elito vyras savo formalių kostiumų niekada nekabins namuose drabužių spintoje. Jis keičia kostiumą du tris kartus per dieną.
Todėl pravėrus spintą jo darbo biure, kaklaraiščių, marškinių ir eilučių pasirinkimas – lyg Montenapoleone rūbų salonuose. Bet prestižinių etikečių, brangių aksesuarų gausa - tai pavojingos, labai pavojingos džiunglės, kuriose lengva pasiklysti.
Milano vyras niekada nesuklysta. Tuo galima įsitikinti ne tik pamačius naujas podiumo tendencijas, bet ir į pirmųjų eilių, skirtų dizainerių svečiams, publiką. Labai svarbūs mados miesto vyrai į savo vietas šalia podiumo atvyksta paskutiniai.
Jie vilki taip, kaip reikalauja paskutinės mados tendencijos, todėl jiems malonu pozuoti televizijai, garsenybių žurnalų fotografams. Belgų, britų ar vokiečių. Šie vyrai, palikę savo kontorose įjungtus kompiuterius, išdaliję darbus pavaldiniams ir sekretorėms, prezentacijos metu į darbo kalendorius užsirašo kiekvieną matytos kolekcijos detalę.
Jie iš tiesų beprotiškai gražūs, savimi pasitikintys, stilingi. Šiek tiek arogantiški, pribloškiantys gudriai slepiama prabanga. Bet pirmoje eilėje puikiai matosi, ar eilutė pasiūta iš angliško tvido, ar ji – tik „pret a porter“ kopija. Ar keistas, lyg d‘Artanjano apsiaustas sukirptas iš brangiausio kašmyro, ar tik šiaip iš geros vilnos.
Pirmoje eilėje lengviausia atskirti drabužį, kuris pagamintas būtent šiai būtybei. Pagal individualius išmatavimus, pavyzdžiui, to paties „sarto“ (individualus siuvėjas – it.), kuris siuva Silvio Berlusconi, manufaktūroje.
Prezentacijų salėje išsisiskiria ir tie drąsuoliai, kurie savo storos piniginės ir menkos patirties dėka atvyko į Milaną, apsirėdę, pavyzdžiui, imperatorišku „Dolce ir Gabbana“ raudonu švarku su akselbantais. Iš naujausios šio sezono dizainerių kolekcijos, skirtos reklamai, įvaizdžiui, bet tik ne „vilkėti“. Ir jie norėjo atrodyti drąsūs, stilingi...
Šįmet madų podiumai buvo neatsitiktinai sukonstruoti Milano biržos, Nacionalinių prekybos namų, teatrų rūmų patalpose. Dėl naujo vyro įvaizdžio labiausiai galvą skauda Milano verslininkams.
Dizaineriams teko sujungti visai vieną į kitą nepanašias - britų ir neapolietiškas siuvimo tradicijas. Rezultatas – retrofuturistinis stilius. Žavus, šiuolaikiškas, prabangus, jausmingas. Triuškinantis senosios britų elegancijos kanonus, išaukštinantis rankų darbo siūles, paryškinančio figūrą ir asmenybę.
Bet grįžkime prie ginčų „gėjiškos mados“ tema . Vyrai Milano biržoje visai nelaužo sau galvos, ar tai vyriškai vyriškas, ar vyriškai moteriškas gėjų stilius. Techno audiniai, astronautų skafandrai, pilotų kombinezonai ar „Welso princo“ languota „fresco lana“ (šviežia vilna – it.) jiems įdomūs tik tiek, kiek suteika elegancijos kasdienybei.
Italų vyrui patinka žavėtis pačiu savimi. Jam patinka provokuoti.
Pinigų drabužiams jis netaupo, nes skuba išnaudoti trumpalaikius gyvenimo malonumus.
Drabužiai daug labiau, negu, pavyzdžiui, prabangus automobilis suteikia pasitikėjimą savimi, įprasmina ideologinę ir estetinę laisvę. O ginčai dėl „gėjiškos“ Milano puošeivos prigimties skirti provokacijų malonumo nesuvokiantiems žiūrovams. Jų, beje, kasmet vis mažiau.
Ką gi, dar visai neseniai išsikvėpinęs, švara, muilu ir gerove kvepiantis vyras taip pat keldavo visokių įtarimų.